Neįprastos bibliotekos, į kurias keliaujama ne dėl knygų: nuo knygų medžiuose iki slaptų telefoninių būdelių

Biblioteka dažniausiai asocijuojasi su tyla, lentynomis ir skaitytojais, palinkusiais prie stalų. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais atsirado vietų, kurios šį įvaizdį apverčia aukštyn kojomis ir pačią knygos idėją paverčia keistu, bet traukiančiu nuotykiu.

Keistos ir netikėtos bibliotekos atsiduria medžiuose, taksofonuose, telefono būdelėse, buvusiuose tualetuose ar net ant dviračio ratų. Jos priverčia iš naujo pagalvoti, kas yra skaitymas ir kodėl mums vis dar reikalingi fiziniai knygų namai skaitmeniniame amžiuje.

Knygų nameliai medžiuose ir mikro bibliotekos kiemuose

Viena labiausiai paplitusių keistų bibliotekų formų yra vadinamos mikro bibliotekos arba laisvųjų knygų nameliai. Tai nedideli, dažnai spalvingi mediniai nameliai ant stulpų, tvorų ar medžių, kuriuose gyventojai palieka knygas ir pasiima naujų pagal principą „pasiimk vieną, palik vieną“.

Kai kur šie nameliai įrengiami taip originaliai, kad tampa viso rajono simboliu: pavyzdžiui, seno lagamino formos, iš senos pašto dėžės ar net perdirbto pašto autobusiuko langelio. Žmones tokios bibliotekėlės traukia ne tik dėl knygų, bet ir kaip mažos kūrybiškumo salelės tarp daugiabučių ir automobilių stovėjimo aikštelių.

Telefoninės būdelės, kurios „perskambino“ į knygų pasaulį

Senos viešojo telefono būdelės daug kur liko be paskirties, tačiau kai kurios jų atgimė netikėtai. Miestuose, kuriuose anksčiau būta gausybės taksofonų, dabar atsiranda mini bibliotekos, kuriose vietoje telefono aparato stovi viena siaura knygų lentyna.

Tokių bibliotekų privalumas akivaizdus: jos jau turi stogą, stiklines sienas, duris ir aiškiai atpažįstamą formą. Į vidų telpa vos kelios dešimtys knygų, tačiau užtenka, kad praeiviai sustotų, pravertų duris ir, užuot tikrinę telefoną, paimtų ką nors paskaityti kelionei autobusu ar traukiniu.

Buvę tualetai, viešieji dušai ir kitos „neprestižinės“ erdvės

Dalis netradicinių bibliotekų atsirado ne iš noro šokiruoti, o iš labai praktiško poreikio panaudoti tuščias patalpas. Kai kuriuose miestuose išnykus viešųjų tualetų ar dušų poreikiui, po žeme ar mažose plytinėse patalpose buvo atidarytos mini bibliotekos.

Jos dažnai atrodo netikėtai jaukiai: įrengiami skaitymo suoliukai, pakeičiamos plytelės, atsiranda vieta vaikų knygoms ir mažiems renginiams. Keistumo pojūtis čia dera su tvarumo idėja, nes nauja kultūrinė erdvė atsiranda ten, kur anksčiau niekas nenorėtų ilgiau užsibūti.

Keliaujančios bibliotekos ant dviračių, traukinių ir asilų nugarų

Kita neįprastų bibliotekų kryptis yra judėjimas. Vietoj pastovaus pastato kai kas renkasi biblioteką ant ratų ar net ant keturių kojų. Kai kuriose šalyse knygas į atokesnius kaimus gabena asilai, kupranugariai ar specialūs motociklai su įrengtomis knygų dėžėmis.

Miestuose populiarėja bibliotekos ant dviračių: tai krovininiai dviračiai su integruotomis lentynomis, kurie tam tikromis dienomis sustoja parkuose ar turgavietėse. Tokia forma ypač patogi vaikams, nes knygos atkeliauja tiesiai į žaidimų aikštelę ar sporto aikštyną, o pats dviračio pasirodymas tampa švente.

Labai siauri, labai aukšti ir labai tamsūs knygų labirintai

Architektai taip pat prisideda prie keistų bibliotekų žemėlapio. Kai kur suprojektuoti pastatai primena knygų bokštus, kuriuose lentynos kyla keliais aukštais ir matomos pro stiklines sienas. Iš išorės tokios bibliotekos atrodo kaip milžiniškos šviesos dėžės, o viduje primena vertikalius labirintus.

Yra ir visiškai priešingų pavyzdžių, kai biblioteka slepiama po žeme, apšviečiama tik taškinėmis lempomis, o siauri praėjimai tarp aukštų lentynų sukuria beveik fantastinį pojūtį. Tokios erdvės ne visiems jaukios, tačiau skaitytojų, kuriuos traukia paslaptinga atmosfera, netrūksta.

Teminės „keistuolių“ bibliotekos ir neįprasti rinkiniai

Ne visos keistos bibliotekos stebina architektūra, dalis išsiskiria savo temomis ir kolekcijomis. Pavyzdžiui, yra vietų, kur renkami tik receptų sąsiuviniai, vien senos kelionių brošiūros, atvirukai ar ranka rašyti dienoraščiai. Tokios bibliotekos labiau primena tarpą tarp archyvo ir meno projekto.

Kai kur kuriamos bibliotekos, skirtos vienam siauram pomėgiui: stalo žaidimams, komiksams, žemėlapiams ar net nenaudojamiems vadovėliams, kurių nepasiėmė mokyklos. Tokios vietos padeda išgelbėti gausybę daiktų nuo šiukšliadėžės ir kartu atskleidžia, kokie keisti gali būti žmonių interesai.

Kodėl žmones traukia tokios keistos skaitymo vietos

Skaitmeninė leidyba ir elektroninės knygos jau seniai paskatino diskusijas, ar tradicinės bibliotekos išliks. Neįprastos bibliotekos rodo, kad fizinė knyga ir pats jos „radimo“ ritualas gali tapti dar įdomesnis, jei išeina iš įprastų sienų ir tylos salių.

Tokios vietos vilioja smalsumą: praeivis gali nieko neplanuoti, tačiau užkliuvęs už knygų telefono būdelėje ar ant dviračio, sustoja ir bent trumpam pakeičia dienos ritmą. Tai primena, kad skaitymas gali būti spontaniškas, žaismingas ir nesusijęs vien su pareiga ar studijomis.

Idėjos, kaip susikurti savo keistą biblioteką kaimynystėje

Net jei šalia nėra senos telefoninės būdelės ar laisvų viešųjų patalpų, neįprastos bibliotekos idėją galima pritaikyti ir paprasčiau. Nedidelis sandėliukas laiptinėje, perstatyta senoji spinta kieme ar net patobulintas pašto dėžutės namelis gali tapti vietiniu knygų mainų tašku.

Svarbiausia yra trys dalykai: lengvai pasiekiama vieta, aiški taisyklė dėl dalijimosi ir šiek tiek kūrybos, kad erdvė atkreiptų dėmesį. Jei šalia atsiranda keletas nuolatinių savanorių, knygų srautą prižiūrėti ir papildyti tampa daug paprasčiau, o keista idėja ilgainiui virsta natūraliu bendruomenės įpročiu.

Keistos bibliotekos kaip tylūs miesto charakterio testai

Tokių netradicinių bibliotekų sėkmė daug ką pasako ir apie miestą ar kvartalą. Jei knygos nelieka sudraskytos, o namelis nėra nuolat niokojamas, tai tylus ženklas, kad aplink gyvena žmonės, kuriems rūpi bendra erdvė ir pasitikėjimas.

Gal todėl keistos bibliotekos neretai tampa tarsi neoficialūs kaimynystės veidrodžiai. Jos parodo, ar miestai pasirengę priimti keistokas, bet šiltas idėjas, kurios nekuria pelno, tačiau suteikia progą sustoti, paimti knygą ir bent kelioms akimirkoms nusimesti kasdienybės skubėjimą.