Kiek „platūs“ yra telefonų pranešimai: skaičiai, per kuriuos pamatysime, kiek mus apkrauna ekranai

Didžioji dalis dienos šiandien praeina šalia telefono ekrano, bet retai susimąstome, kiek kartų iš tikrųjų į jį žvilgtelime. Intuityviai jaučiame, kad dažnai, tačiau realūs skaičiai ir tyrimai atskleidžia gerokai didesnį mastą, nei daugeliui atrodo.

Pranešimai, garsiniai signalai ir mirksinčios žinutės formuoja naują kasdienės dėmesio ekonomikos „valiutą“. Suprasti, kiek tą dėmesį išskaido maži skaitmeniniai trukdžiai, padeda ne moralizavimas, o konkretūs faktai ir paprasti praktiniai sprendimai.

Kaip skaičiuojamas mūsų žvilgsnis į ekraną

Dauguma duomenų apie telefono naudojimą gaunami iš programėlių, kurios seka, kiek kartų atrakinate ekraną, kiek laiko jis įjungtas ir kokioms programoms skiriate daugiausia minučių. Tokie matavimai naudojami tyrimuose ir vidinėse gamintojų ataskaitose.

Gerai tai, kad dalį šių skaičių dabar gali pasitikrinti kiekvienas. „Android“ įrenginiuose ir „iPhone“ nustatymuose jau keli metai veikia skiltis, kurioje rodomas dienos ir savaitės ekrano laikas, atrakintų kartų skaičius, dažniausiai naudojamos programos.

Kiek kartų per dieną paimame telefoną

Net ir žmonės, kurie laiko save „saikingais“ vartotojais, dažnai nustemba pamatę, kiek kartų per dieną atidaro ekraną. Daugeliu atvejų tai nėra valandos pokalbiai ar ilgi naršymo seansai, o kelių sekundžių žvilgsniai: patikrinti laiką, orus, pranešimų ikoną.

Tipiškas dienos modelis yra panašus: pirmas žvilgsnis vos atsibudus, serija trumpų patikrinimų per rytinį pasiruošimą, nuolatiniai „greiti“ patikrinimai darbo metu, aktyvus naudojimas vakare ir dar keli žvilgsniai prieš miegą. Atskirai jie atrodo menki, bet sudėti į vieną visumą sukuria nuolatinio budėjimo režimą.

Pranešimų „triukšmas“ ir ką jis daro mūsų dėmesiui

Pranešimas savaime nėra problema. Svarbu tai, kad jis dažnai atsiranda netinkamu metu: susikaupus darbe, pokalbio viduryje, vairuojant ar skaitant knygą. Kiekvienas signalas tampa trumpu „dėmesio mokesčiu“, kurį sumokame skaitmeninei aplinkai.

Psichologiniai tyrimai rodo, kad susikaupimui po pertraukimo dažnai reikia ne vienos minutės. Tai reiškia, kad net keliolika netikėtų trukdžių per dieną leidžia mažiau laiko giliam darbui ar kokybiškam poilsiui, net jei realiai prie telefono praleidžiame ne tiek ir daug minučių.

Kas yra ekrano laikas ir kodėl svarbus ne tik jo kiekis

Kalbant apie telefonus dažnai minima bendra ekrano laiko suma: kiek minučių ar valandų per dieną ekranas buvo įjungtas. Bet praktinei savijautai ir produktyvumui ne mažiau svarbu, kaip tas laikas išsidėsto per dieną ir kokioms veikloms jis skiriamas.

Ilgas nepertraukiamas pokalbis su artimu žmogumi ar maršruto paieška žemėlapiuose daro visai kitokį poveikį nei dešimtys sekundinių apsilankymų socialiniuose tinkluose. Todėl naudinga žiūrėti ne tik į bendrą skaičių, bet ir į „profilį“: ar ekranas įsijungia vienu ilgu bloku, ar dešimtimis trumpų impulsų.

Ką rodo tendencijos: telefonas tampa foniniu įrenginiu

Viena iš pastarųjų metų tendencijų, kurią rodo ir skaitmeninės higienos tyrimai, yra telefono virtimas foniniu įrenginiu. Jis nebe traktuojamas kaip atskiras „užsiėmimas“, o tiesiog visą laiką guli šalia ir nuolat prašosi dėmesio.

Tokioje situacijoje net pats vartotojas sunkiai gali tiksliai pasakyti, kiek laiko realiai skiria ekranui. Pačiam atrodo, kad „truputį naršiau“, nors išskaidytas dėmesys lydėjo visą vakarą. Faktų analizė padeda šį skirtumą tarp subjektyvaus jausmo ir realybės sumažinti.

Kaip praktiškai pasimatuoti savo skaitmeninį „triukšmą“

Pirmas žingsnis yra nieko nekeičiant bent savaitę stebėti savo duomenis. Užtenka kas kelias dienas atsidaryti ekrano laiko skiltį ir pasižymėti kelis rodiklius: bendrą dienos laiką, atrakintų kartų skaičių ir dvi ar tris daugiausiai minučių „suvalgančias“ programėles.

Antras žingsnis yra palyginti skirtingas dienas. Pavyzdžiui, darbo dieną ir savaitgalį, dieną su daug susitikimų ir ramesnį vakarą namie. Taip geriau matyti, kada telefonas labiausiai „įsiterpia“ į kitą veiklą ir kur realiai galėtų būti vietos mažiems pokyčiams.

Paprasti būdai sumažinti pranešimų spaudimą

Svarbiausia ne atsisakyti telefono, o sumažinti nereikalingą triukšmą. Vienas veiksmingiausių metodų yra peržiūrėti pranešimų nustatymus ir atsisakyti visko, kas nėra tiesiogiai svarbu: atsisakyti reklaminių programėlių pranešimų, palikti tik asmenines žinutes, darbinius skambučius ir kelias iš tiesų reikalingas paslaugas.

Dar vienas praktiškas žingsnis yra naudoti tylųjį režimą ar koncentruoto darbo režimus tam tikromis valandomis: pavyzdžiui, per susitikimus, vakaro skaitymo laiką ar pirmą valandą po atsibudimo. Taip ne tik sumažėja bendras pranešimų skaičius, bet ir rečiau susiduriama su svarbiausio darbo nutraukimu.

Kaip telefoną paversti sąmoningu įrankiu, o ne nuolatiniu trukdžiu

Telefonas pats savaime nėra nei „geras“, nei „blogas“. Daug kas priklauso nuo to, ar mes patys sąmoningai nusprendžiame, kada juo naudotis, ar leidžiame pranešimams tai padaryti už mus. Čia padeda paprastas principas: ne telefonas kviečia, o mes jį atsiverčiame tada, kai iš anksto nusprendėme.

Praktiškai tai gali reikšti kelis dalykus: turėti aiškias „patikrinimo valandas“ socialiniams tinklams, laikyti telefoną ne visada pasiekiamoje vietoje, o dirbant sudėtingą darbą jį net fiziškai patraukti nuo stalo. Tokie sprendimai ne rečiau lemia geresnę savijautą nei bet kokia nauja produktyvumo programėlė.

Skaičiai kaip veidrodis, o ne nuosprendis

Nors ekrano laiko ir pranešimų rodikliai kartais šokiruoja, svarbiausia juos matyti kaip galimybę, o ne kaltinimą. Skaičiai padeda objektyviai pamatyti savo įpročius ir suprasti, kuri jų dalis iš tiesų kuria vertę, o kuri tėra išsiblaškymas.

Žinodami, kiek kartų per dieną atrakinate telefoną ir kokios programos labiausiai traukia dėmesį, lengviau nuspręsite, kur verta padaryti mažą, bet nuoseklų pokytį. Ilgainiui tai gali pakeisti ne tik skaitmeninį elgesį, bet ir bendrą dienos ritmą bei savijautą.