Karščio ir sausros kraštutinumai: kur planetoje karščiausia, o kada tokios bangos laukia ir Lietuvos

Pastarųjų metų vasaros vis dažniau primena, kad karštis gali būti toks pat pavojingas kaip audros ar šalčiai. Temperatūrų skalė kyla į naujas aukštumas, o rekordinės karščio bangos pasiekia ir šalis, kurios iki šiol laikytos vidutinių orų zona.

Nors daugiausia dėmesio sulaukia dykumų karštis, temperatūros rekordai fiksuojami labai skirtinguose Žemės kampeliuose. Suprasti, kur ir kodėl būna karščiausia, padeda geriau pasiruošti ir Lietuvoje vis dažniau pasikartojančioms kaitros dienoms.

Kur fiksuotos aukščiausios temperatūros pasaulyje

Didžiausia oficialiai patvirtinta oro temperatūra ilgą laiką buvo siejama su Kalifornijoje esančiu Mirties slėniu. Ši vieta dažnai minima kaip vienas karščiausių Žemės taškų, kur vasarą termometro stulpelis gali priartėti prie penkiasdešimties laipsnių.

Afrikos dykumose, Artimųjų Rytų regionuose ir Persijos įlankos pakrantėse taip pat fiksuojamos itin aukštos temperatūros. Čia karštis derinasi su dideliu oro sausumu arba priešingai, didžiule drėgme, dėl kurios žmogaus organizmui pasidaro dar sunkiau atvėsti.

Kodėl karščio centrai dažnai susitelkę dykumose

Dykumos taip kaista ne atsitiktinai. Joms būdinga giedra, debesų beveik nebūna, todėl saulės spinduliai be kliūčių pasiekia paviršių ir jį stipriai įkaitina. Žemė bei uolienos greitai sugeria šilumą, o drėgmės trūkumas neleidžia daliai energijos būti sunaudotai garavimui.

Kitas svarbus veiksnys yra paviršiaus spalva ir sudėtis. Šviesus smėlis atspindi dalį spinduliuotės, tačiau uolėtos ar tamsesnės vietovės įkaista labiau. Kadangi naktį tokios teritorijos taip pat greitai atvėsta, ryte ciklas prasideda iš naujo ir per trumpą laiką vėl pasiekiamos labai aukštos dienos temperatūros.

Ne tik dykumos: miestuose karštis jaučiamas skaudžiausiai

Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau dėmesio skiriama vadinamam miesto karščio salos efektui. Betonas, asfaltas ir tamsūs stogai kaupia šilumą, o tankus užstatymas stabdo oro cirkuliaciją. Dėl to miestų oro temperatūra vasarą gali keliais laipsniais viršyti aplinkinių priemiesčių ar kaimo vietovių rodiklius.

Miestuose taip pat gausu šilumą išskiriančių šaltinių: automobilių, kondicionavimo sistemų, pramonės įrenginių. Per karščio bangas didesnė rizika tenka būtent gyventojams, neturintiems galimybių atsivėsinti pavėsyje ar vėdinamose patalpose.

Karščio bangų trukmės ir dažnio pokyčiai

Vis daugiau klimato tyrėjų pastebi tendenciją, kad karščio epizodai tampa ilgesni ir dažnesni. Tai ypač ryšku regionuose, kurie jau dabar laikomi šiltais: pietinėse Europos dalyse, kai kuriose Azijos ir Šiaurės Amerikos vietovėse.

Tokios kaitros atkarpos pavojingos tuo, kad organizmas nespėja atsigauti naktimis. Jei kelias naktis iš eilės temperatūra lieka aukšta, miegas tampa negilus, didėja širdies ir kraujagyslių sistemai tenkantis krūvis, o kartu auga ir sveikatos sutrikimų tikimybė.

Kaip karštis veikia gyvūnus ir ekosistemas

Ne tik žmonės sunkiai pakelia ekstremalias temperatūras. Perkaitę vandens telkiniai sukaupia mažiau deguonies, todėl žuvys ir kiti vandens organizmai patiria stresą arba žūsta. Ant žemės gyvenantys gyvūnai priversti keisti aktyvumo laiką, trauktis į pavėsį, migruoti ar ieškoti naujų buveinių.

Miškai ir pievos karščio bangų metu tampa labiau pažeidžiami sausros ir gaisrų. Ilgesnis sausas laikotarpis paspartina lapų džiūvimą, sumažėja dirvožemio drėgmė, o menkiausia kibirkštis gali įžiebti didelį gaisrą. Šie procesai dar labiau keičia kraštovaizdį ir vietos klimato sąlygas.

Karščio iššūkiai žemės ūkiui

Kaitra ypač skaudžiai paliečia žemės ūkį. Augalų augimui svarbi ne tik bendroji temperatūra, bet ir jos pasiskirstymas per dieną, dirvožemio drėgmė, vėjai, kritulių trūkumas ar staigūs liūčių epizodai. Kai karštis tęsiasi ilgai, augalai uždaro žioteles, sustabdo augimą ir prasčiau kaupia derlių.

Gyvulininkystėje karštos dienos mažina produktyvumą, verčia daugiau investuoti į gyvulių girdymą ir patalpų vėdinimą. Jei ganyklose išdžiūsta žolė, didėja pašarų poreikis, o tai didina gamybos sąnaudas ir atsiliepia maisto kainoms.

Kada Lietuvoje galima tikėtis didžiausios kaitros

Lietuvoje karščiausi orai dažniausiai pasitaiko liepos ir rugpjūčio mėnesiais, tačiau pastaraisiais metais tvankios dienos vis dažniau užklumpa ir birželį, o kartais užsitęsia iki ankstyvo rudens. Termometro stulpelis virš dvidešimt penkių ar trisdešimties laipsnių ribos jau nieko nebestebina.

Mūsų geografinė padėtis ir artumas jūrai vis dar lemia gana nepastovų orą, tačiau į Lietuvą vis dažniau įsiveržia karštas oras iš pietinių regionų. Tokiais atvejais gali susidaryti kelias dienas trunkančios kaitros bangos, o po jų neretai seka intensyvios liūtys ir audros.

Kaip saugotis kaitros mieste ir gamtoje

Praktiniai įpročiai gali gerokai sumažinti karščio daromą žalą. Dienos metu vertėtų vengti ilgo buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač vidurdienio valandomis. Lengvi, šviesūs drabužiai, galvos apdangalas ir vandens butelis turėtų tapti įprasti karštu laikotarpiu.

Namuose ir darbo vietose padeda užtrauktos užuolaidos, vėdinimas anksti ryte ir vėlai vakare, elektros prietaisų kiekio mažinimas, nes jie skleidžia papildomą šilumą. Jei yra galimybė, gerai veikia ir paprasti sprendimai, pavyzdžiui, žaliuzės, markizės, medžiai ar vijokliai prie langų.

Prisitaikymas ilgalaikėje perspektyvoje

Klimato šiltėjimas verčia miestus ir valstybes planuoti prisitaikymo priemones. Daugelyje šalių daugiau dėmesio skiriama želdynams, parkų plėtrai, vandens telkinių išsaugojimui. Tokios priemonės padeda ne tik sumažinti karščio pojūtį, bet ir pagerina oro kokybę, suteikia pavėsį ir erdvę poilsiui.

Privatūs namų savininkai vis dažniau renkasi geriau šilumą izoliuojančias medžiagas, stogų apželdinimą ar šviesesnes dangas, kurios atspindi daugiau saulės spinduliuotės. Kartu plečiasi ir informuotumas apie tai, kaip atpažinti šilumos smūgio simptomus bei padėti pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

Ką galime padaryti kiekvienas

Nors globalius procesus valdyti sunku, kiekvienas žmogus gali prisidėti prie mažesnio jautrumo karščiui. Svarbu rūpintis savo ir artimųjų sveikata, stebėti orų prognozes, laikytis hidratos ir vengti fizinio krūvio kaitros piko metu.

Ilgalaikėje perspektyvoje taip pat svarbios kasdienės pasirinkimų smulkmenos: daugiau žalumos balkonuose ir kiemuose, atsargesnis vandens naudojimas sausrų metu, dėmesys energijos vartojimui. Tai mažos, bet svarbios priemonės, kurios padeda išgyventi karščiausias dienas ir kartu prisideda prie tvaresnės aplinkos kūrimo.