2022 metais Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, istorikai ir politikai vis dažniau prisimena Holodomorą – dirbtinai sukeltą badą, kuris 1932–1933 metais nusinešė milijonus ukrainiečių gyvybių.
Tai buvo vienas žiauriausių sovietinio režimo nusikaltimų, bet daugelis pasaulio šalių vis dar apie jį žino per mažai. Kodėl? Ką tai sako apie istorijos interpretacijas ir geopolitiką?
Kas buvo Holodomoras?
Holodomoras – tai masinis badas, kurį 1932–1933 metais sukėlė Sovietų Sąjungos vadovybė, ypač Josifas Stalinas, siekdamas palaužti Ukrainos pasipriešinimą kolektyvizacijai ir sovietinei valdžiai.
Kodėl Ukrainoje kilo badas?
- Priverstinė kolektyvizacija. Sovietai privertė ūkininkus atiduoti savo žemes ir gyvulius kolūkiams.
- Grūdų konfiskacija. Didžiąją dalį ukrainiečių užauginto derliaus Kremlius atėmė ir išvežė į kitas Sovietų Sąjungos dalis.
- Judėjimo apribojimai. Ukrainiečiams buvo draudžiama išvykti iš badaujančių regionų ieškoti maisto.
- Baudžiamosios akcijos. Sovietų pareigūnai vykdė represijas prieš tuos, kurie slėpė maistą ar bandė padėti badaujantiems.
Šių priemonių rezultatas – nuo 3,5 iki 7 milijonų mirčių. Kai kuriuose kaimuose žuvo visi gyventojai, o žmonės buvo priversti maitintis žole, žievėmis ar net griebtis kanibalizmo.
Ar tai buvo genocidas?
Šis klausimas vis dar sukelia diskusijų, bet daugelis istorikų ir valstybių Holodomorą pripažįsta genocidu.
Genocidas pagal tarptautinę teisę – tai sąmoningas bandymas sunaikinti tautinę, etninę ar religinę grupę. Sovietų valdžia, atimdama iš ukrainiečių maistą ir ribodama jų galimybes išgyventi, veikė būtent šia kryptimi.
„Holodomoras buvo ne tik socialinė tragedija, bet ir sąmoningas Maskvos bandymas sunaikinti Ukrainos nepriklausomybės siekius. Tai buvo genocidas, nes buvo nukreiptas prieš tautą“, – drąsiai įvardina istorikas.
Šiandien Holodomorą genocidu pripažino daugiau nei 30 valstybių, tarp jų Lietuva, Kanada, JAV ir Lenkija. Tačiau kai kurios šalys, įskaitant Rusiją, vis dar atsisako tai pripažinti, vadindamos jį bendru Sovietų Sąjungos badmečiu.
Kodėl pasaulis mažai žino apie Holodomorą?
Yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl ši tragedija liko šešėlyje:
Sovietų propaganda. Sovietų valdžia aktyviai slėpė Holodomoro įrodymus, neleido užsienio žurnalistams apie tai rašyti ir naikino dokumentus.
Vakarų tylėjimas. Kai kurios Vakarų šalys, pavyzdžiui, Didžioji Britanija ar JAV, nenorėjo bloginti santykių su Sovietų Sąjunga, todėl Holodomoro tema buvo patogiai nutylima.
Žurnalistų manipuliavimas. Tuo metu dirbęs „New York Times“ korespondentas Walter Duranty sąmoningai melavo apie situaciją Ukrainoje, skleisdamas sovietų propagandą ir neigdama badą.
Dominuojantis Antrojo pasaulinio karo naratyvas. Dauguma istorinių tyrimų buvo sutelkti į nacių nusikaltimus, o sovietiniai nusikaltimai liko nežinomi.
Tik po Sovietų Sąjungos žlugimo tiesa apie Holodomorą pradėjo sklisti plačiau. Ukrainai tapus nepriklausoma, pradėti tyrimai, atskleisti archyviniai dokumentai, pastatyti memorialai aukoms atminti.
Rusijos karas prieš Ukrainą: istorijos kartojimosi pavojus
2022 metais Rusija vėl ėmėsi agresijos prieš Ukrainą – šį kartą kariniais veiksmais. Ši situacija turi daug istorinių paralelių su Holodomoru:
- Ataka prieš Ukrainos tapatybę. Kaip ir Stalino laikais, Kremlius bando paneigti ukrainiečių teisę į nepriklausomybę ir jų kultūros unikalumą.
- Maisto naudojimas kaip ginklas. Rusija bombarduoja Ukrainos grūdų saugyklas, užblokuoja eksportą, sukeldama grėsmes pasaulinei maisto tiekimo grandinei.
- Represijos prieš civilius. Rusijos kariuomenė masiškai žudo ir kankina ukrainiečius, kaip tai buvo ir Holodomoro metais.
Ukraina šiandien kovoja ne tik už savo teritoriją, bet ir už teisę egzistuoti kaip tauta. Tai primena, kodėl Holodomoro istorija yra tokia svarbi ir kodėl pasaulis neturėtų jos ignoruoti.
Kaip prisiminti Holodomorą?
Siekiant užtikrinti, kad Holodomoras nebūtų pamirštas, svarbu:
- Šviesti visuomenę. Mokyklos ir universitetai turėtų įtraukti Holodomoro temą į istorijos kursus su tikrais pavadinimais ir skaičiais.
- Remti Ukrainos nepriklausomybę. Tarptautinė bendruomenė turi aiškiai pasakyti, kad genocido kartotis neleis.
- Prisidėti prie Holodomoro aukų atminimo. Lankyti memorialus, skaityti liudininkų prisiminimus, skleisti informaciją.
- Spausti politikus. Reikalauti, kad kuo daugiau valstybių oficialiai pripažintų Holodomorą genocidu.
Holodomoras – ne tik praeities tragedija, bet ir perspėjimas ateičiai. Kol Rusija tęsia agresiją prieš Ukrainą, pasaulis negali sau leisti užmerkti akių prieš istorinius precedentus.