Sergame visi. Vieni dažniau, kiti rečiau, tačiau ligos neišvengiamos. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kodėl susergame ir kas mus užkrečia? Vienais atvejais tai būna virusai, kitais – bakterijos, tačiau skirtumai tarp jų yra labai reikšmingi. Suprasdami juos galime geriau apsisaugoti ir greičiau pasveikti.
Kodėl mes susergame?
Žmogaus imuninė sistema nuolat kovoja su įvairiais mikrobais. Dauguma jų yra nepavojingi arba net naudingi, tačiau kai kurie gali sukelti ligas. Pagrindinės priežastys, kodėl susergame:
- Susilpnėjusi imuninė sistema (dėl streso, peršalimo, netinkamos mitybos)
- Kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu
- Nepakankama higiena
- Oro pokyčiai (šaltuoju metų laiku imunitetas dažnai nusilpsta)
Tačiau ne visos ligos yra vienodos. Vienos kyla dėl virusų, kitos – dėl bakterijų. Kaip atskirti, kas sukėlė ligą?
Bakterijos ir virusai: kuo jie skiriasi?

Nors tiek bakterijos, tiek virusai gali sukelti ligas, jie yra visiškai skirtingi mikroorganizmai.
Savybė | Bakterijos | Virusai |
---|---|---|
Dydis | Didelės (matomos per mikroskopą) | Labai mažos (mažesnės už bakterijas) |
Struktūra | Gyvos ląstelės su sienelėmis | Neturi ląstelės, sudaryti iš genetinės medžiagos ir baltymų apvalkalo |
Dauginimasis | Dauginasi patys, dalindamiesi | Dauginasi tik patekę į gyvas organizmo ląsteles |
Gydymas | Antibiotikai padeda | Antibiotikai neveikia, padeda tik antivirusiniai vaistai ar imuninė sistema |
Pavyzdžiai | Streptokokas, salmonelė, tuberkuliozė | Gripas, COVID-19 |
Svarbu žinoti: ne visos bakterijos yra blogos. Daug jų gyvena mūsų organizme ir net padeda virškinti maistą ar saugo nuo kenksmingų mikrobų. Tačiau kai kurios bakterijos tampa ligų priežastimi.
Kaip atskirti, ar sergate virusine, ar bakterine liga?
Štai keletas požymių, kurie gali padėti suprasti, kas sukėlė ligą:
- Virusinės ligos dažniausiai prasideda staiga ir sukelia bendrą silpnumą, kosulį, sloga, gerklės skausmą ir temperatūrą. Jos dažniausiai praeina per 7–10 dienų ir gydomos simptomatiškai.
- Bakterinės infekcijos dažniausiai pasireiškia ilgesne, sunkesne eiga. Jos dažnai sukelia aukštą temperatūrą, pūlingą išskyrą iš nosies ar tonzilių, plaučių uždegimą.
Jei peršalimo simptomai nepraeina ilgiau nei 10 dienų arba blogėja, verta pasitarti su gydytoju – galbūt tai bakterinė infekcija, kuriai reikės antibiotikų.
Kaip apsisaugoti nuo virusų ir bakterijų?

Geriausia apsauga – prevencija. Štai keli pagrindiniai būdai, kaip išvengti ligų:
- Rankų higiena: reguliarus rankų plovimas muilu gali sumažinti infekcijų riziką net 50 proc.
- Sveika mityba: stiprus imunitetas priklauso nuo maisto, kuriame gausu vitaminų ir mineralų.
- Pakankamas miegas: miego trūkumas silpnina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.
- Fizinė veikla: reguliari mankšta stiprina imuninę sistemą.
- Skiepai: kai kurioms ligoms ar jų komplikacijoms, tokioms kaip gripas ar COVID-19, galima užkirsti kelią vakcinomis.
- Streso valdymas: ilgalaikis stresas silpnina imuninę sistemą, todėl verta mokytis atsipalaidavimo metodų.
Kaip greičiau pasveikti, jei jau susirgote?

Jei vis dėlto susirgote, štai keli patarimai, kurie padės greičiau pasveikti:
- Gerkite daug skysčių: vanduo, arbata, sultiniai padeda išplauti toksinus iš organizmo.
- Ilsėkitės: organizmui reikia energijos kovai su infekcija, todėl stenkitės daugiau miegoti.
- Vartokite imunitetą stiprinančius produktus: česnakas, imbieras, medus ir citrina gali padėti organizmui kovoti su liga.
- Mažinkite temperatūrą atsargiai: jei temperatūra neviršija 38 °C, geriau jos nemalšinti – tai natūrali organizmo reakcija į infekciją.
- Drėkinkite orą: sausas oras gali pabloginti kvėpavimo takų būklę, todėl naudinga naudoti oro drėkintuvus.
„Dažniausiai pasveikimo greitis priklauso ne nuo vaistų, o nuo mūsų organizmo stiprumo – geriausia investicija į sveikatą yra tinkama mityba, poilsis ir prevencija“, – teigia imunologas.
Sergant svarbiausia kantrybė. Dauguma virusinių ligų praeina savaime, o bakterinės infekcijos, jei reikia, gydomos antibiotikais. Svarbiausia – nesigydyti patiems antibiotikais, nes tai gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Dabar, kai žinote, kuo bakterija skiriasi nuo viruso ir kaip apsisaugoti, ligos nebus tokios baisios. O jei jaučiate pirmuosius simptomus – ilsėkitės, gerkite daug skysčių ir leiskite organizmui natūraliai įveikti infekciją.