Pirmasis pasaulinis karas turėjo didžiulę įtaką tolimesnei pasaulio raidai: pateikiame neįtikėtinus faktus, kurių jūs tikrai nežinojote

Kai žmonės galvoja apie pasaulinį karą, jie paprastai įsivaizduoja Antrąjį pasaulinį karą, nacius ir holokaustą. Tačiau Pirmasis pasaulinis karas, turėjęs didžiulį poveikį, dažnai lieka nepastebėtas.

Šis karas pradėjo didelius pokyčius, kurie suformavo mūsų dabartį. Pateikiame pribloškiančius faktus, atskleidžiančius, kodėl Pirmasis pasaulinis karas yra pagrindinis istorijos momentas.

• Pirmojo pasaulinio karo metais amerikietiški mėsainiai,pavadinti Vokietijos Hamburgo miesto vardu, buvo pervadinti Solsberio kepsniais. Frankfurto dešrelės, pavadintos Frankfurto miesto Vokietijoje vardu, buvo pavadintos „laisvės dešrelėmis“, o šunys taksai tapo „laisvės šunimis“. Mokyklose nustota dėstyti vokiečių kalbą, o knygos vokiečių kalba buvo deginamos.
• 1914 metais nė vienas karys nedėvėjo metalinių šalmų. Pirmieji juos 1915 metais pradėjo naudoti prancūzai. Būsimasis ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis 1916 metais fronte dėvėjo prancūzišką šalmą.
• „Hello Girls“, kaip jas vadino amerikiečių kareiviai, buvo amerikietės, kurios tarnavo telefono operatorėmis Pershingo pajėgoms Europoje. Moterys laisvai kalbėjo prancūziškai ir angliškai ir buvo specialiai apmokytos Amerikos telefono ir telegrafo kompanijos. 1979 metais JAV kariuomenė pagaliau suteikė karo medalius ir veteranų išmokas kelioms dar gyvoms „Hello Girls“ merginoms.
• Trečdalį mirčių per karą sudarė ligos. „Duckboards“ ilgainiui padėjo palengvinti tranšėjų perėjimus bei drėgmės ir šalčio sukeltos infekcijos atvejus. Tačiau fronto užnugaryje pradėjus steigti pusiau sankcionuotus viešnamius, 150 tūkst. britų karių susirgo venerinėmis infekcijomis.
• Tarp žymių tarnavusių žmonių –  Alan Alexander Milne, sukūręs Mikę Pūkuotuką, „Žiedų valdovo“ autorius John Ronald Reuel Tolkien, skulptorius Henry Moore ir aktorius Basil Rathbone.
• Periskopiniai šautuvai buvo sukurti tam, kad būtų galima matyti per beveik 4 metrų griovius. Kiti nauji ginklai buvo liepsnosvaidžiai ir tankai. 1915 metais pirmasis tankas buvo pavadintas Little Willie. Tankai buvo skirstomi į vyriškus, ginkluotus patrankomis, ir moteriškus, paprastai ginkluotus kulkosvaidžiais.
• Vokiečiai pirmieji Pirmajame pasauliniame kare panaudojo liepsnosvaidžius. Jų liepsnosvaidžiai galėjo paleisti liepsnos čiurkšles net iki 40 m atstumu.
• Eifelio bokštas perėmė vokiečių radijo pranešimus, dėl kurių buvo įvykdyta egzekucija olandų egzotiškų šokių šokėjai ir, ko gero, garsiausiai moteriai šnipei istorijoje – Mata Hari. Nors ji visada neigė, kad buvo šnipė, prancūzai 1917 metais jai įvykdė mirties bausmę.
• Pirmojo pasaulinio karo metais šunys buvo naudojami kaip pasiuntiniai ir įsakymus į fronto liniją nešdavo prie savo kūno pritvirtintose kapsulėse. Šunys taip pat buvo naudojami telegrafo laidams tiesti.
• Nors pirmąjį karinį povandeninį laivą Amerikos revoliucijos metu naudojo Kontinentinė kariuomenė, povandeniniai laivai pradėjo daryti didelę įtaką tik per Pirmąjį pasaulinį karą, kai Vokietija paleido savo povandeninių laivų laivyną. Jos povandeniniai laivai dažniausiai būdavo paviršiuje ir panirdavo tik tam, kad torpedomis atakuotų laivus. Vokietijos beatodairiškas povandeninis karas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios JAV įsitraukė į karą.
• Labiausiai apdovanotas Pirmojo pasaulinio karo amerikietis buvo Alvin Cullum York, 1887 – 1964. Jorkas vadovavo vokiečių kulkosvaidžių lizdo puolimui, per kurį paėmė 32 kulkosvaidžius, nukovė 28 vokiečių karius ir dar 132 paėmė į nelaisvę. Jis grįžo namo apdovanotas Garbės medaliu, paaukštintas į seržantus, apdovanotas prancūziškuoju Croix de Guerre ir dovanų gavo 162 hektarus geros dirbamos žemės.
• Sėkmingiausias viso karo naikintojas vokiečių lakūnas Rittmeisteris von Richthofenas. Jis numušė 80 lėktuvų – daugiau nei bet kuris kitas Pirmojo pasaulinio karo lakūnas. Jis žuvo 1918 metais numuštas netoli Amjeno. Prancūzas René Fonckas buvo sėkmingiausias sąjungininkų naikintuvo pilotas, numušęs 75 priešo lėktuvus.
• Daugiau kaip 500 tūkst. balandžių perdavinėjo pranešimus tarp štabų ir fronto linijų. Balandžių grupės, apmokytos grįžti į fronto linijas, parašiutais buvo nuleidžiamos į okupuotas teritorijas ir ten laikomos tol, kol kareiviai gaudavo pranešimų, kuriuos turėjo išsiųsti atgal.
• Prancūzija, o ne Vokietija, buvo pirmoji šalis, Pirmojo pasaulinio karo metais prieš priešo karius panaudojusi dujas. 1914 metų rugpjūtį ji pirmą kartą prieš vokiečius paleido ašarinių dujų granatas. 1915 metų sausį Vokietija pirmą kartą panaudojo ašarines dujas prieš Rusijos kariuomenę, tačiau šaltame ore dujos virto skysčiu. 1915 metų balandį vokiečiai pirmieji panaudojo nuodingas chloro dujas.
• Pirmasis pasaulinis karas buvo tas katalizatorius, dėl kurio Rusija virto Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga. Tai buvo pirmosios pasaulyje komunistinės valstybės sukūrimas ir pradėjo naują pasaulio istorijos etapą. Istorikai pažymi, kad tai buvo labiausiai stebinantis ir svarbiausias Pirmojo pasaulinio karo padarinys.
• Iš pradžių vienintelė apsauga nuo dujų atakų buvo paties kareivio šlapime išmirkytas audeklas. Britų karininkas Edward Harrison išrado pirmąją praktiškai pritaikomą dujokaukę, išgelbėjusią tūkstančius gyvybių.
• Karo įkarštyje britų kariuomenė turėjo 870 tūkst. arklių. Negyvi jie buvo išlydomi dėl riebalų, kurie vėliau buvo naudojami sprogmenims gaminti.
• Vadinamuosius „bičiulių batalionus“ sudarė kartu įstojusių vyrų grupės. Tarp jų buvo moksleivių, geležinkelio darbininkų ir du batalionai, sudaryti iš profesionalių futbolininkų.
• Pirmajame pasauliniame kare kovėsi daugiau kaip 65 milijonai vyrų iš 30 šalių. Per dieną karas nusinešdavo mažiausiai 6 tūkst. vyrų gyvybių. Apskaičiuota, kad per kovas žuvo daugiau kaip dešimt milijonų karių. Sąjungininkai (Antantės šalys) neteko apie 6 mln. karių, o Centrinės valstybės – apie 4 mln. karių, o kur dar sužeisti, ar dingę kariai.
• Pirmojo pasaulinio karo metu, 1914 metais, Kalėdų išvakarėse dviejuose trečdaliuose Vakarų fronto buvo paskelbtos neoficialios paliaubos. Netoli Ypreso, Belgijoje, kai kurie vokiečių ir britų kariai sužaidė futbolo rungtynes „niekieno žemėje“, kurios tapo tikra žmogiškumo pamoka. Futbolo rungtynes 3:2 laimėjo Vokietija, tačiau netrukus abiejų frontų vadai nutraukė paliaubas.
• Milijonai kareivių dėl tranšėjų karo siaubo patyrė potrauminio streso sutrikimą. Šoko ištiktus vyrus dažnai ištikdavo nevaldomas viduriavimas, jie negalėdavo užmigti, nustodavo kalbėti, ištisas valandas verkšlendavo ir nevaldomai trūkčiodavo. Kai kurie kariai pasveikdavo, kiti kentėdavo visą likusį gyvenimą.
• Per Pirmąjį pasaulinį karą turkai išžudė apie 1,5 milijono armėnų, o vėliau – beveik milijoną graikų. Šie žiaurūs genocido veiksmai vėliau atkreipė Hitlerio dėmesį ir iš dalies buvo atsakingi už Holokausto sėklos pasėjimą.
• Po Pirmojo pasaulinio karo Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos lyderystė pasaulyje ėmė byrėti, o jų karinė didybė ir ekonominė gerovė taip pat labai nukentėjo. Jos turėjo milžiniškų skolų, didelį nedarbą ir lėtai atsigavo. Dėl to JAV, o po kelerių metų ir SSRS, turėjo pakeisti dvi žlungančias imperijas kaip dvi pasaulinės galybės.
• Karo metu jaunas austrų kilmės vokiečių karys, apdovanotas Geležiniu kryžiumi už drąsą, laikinai apako per garstyčių dujų ataką ir buvo paguldytas į ligoninę. Ten būdamas jis sužinojo apie Vokietijos pralaimėjimą ir dėl šoko, kurį patyrė dėl šios žinios, antrą kartą apako. Jo kartėlis ir sielvartas dėl karo žlugimo ėmė formuoti jo ideologiją ir vėliau atvedė pasaulį į katastrofiškiausią žmonijos istorijoje karą. Šis kareivis buvo pavadintas Adolfu Hitleriu.