Šiandien drabužių parduotuvėse kas savaitę galime rasti naujas kolekcijas, o pigi apranga leidžia nuolat atnaujinti garderobą. Tačiau retai susimąstome, kokia yra tikroji greitosios mados kaina. Dėl pigių drabužių gamybos kenčia gamta, darbuotojai ir net vaikai. Kaip greitoji mada pakeitė pasaulį ir kodėl ji tokia pavojinga?
Kas yra greitoji mada?
Greitoji mada (angl. fast fashion) – tai pigūs ir greitai gaminami drabužiai, kuriuos mados industrija siūlo vartotojams beveik kiekvieną savaitę. Skirtingai nei anksčiau, kai naujos kolekcijos pasirodydavo kelis kartus per metus, dabar didieji prekių ženklai, tokie kaip Zara, H&M, Shein, kas mėnesį ar net dažniau pristato naujus modelius.
Kodėl ši tendencija taip išpopuliarėjo?
- Pigūs drabužiai – žmonės gali įsigyti daugiau už mažiau pinigų. Taip patenkinimas psichologinis bei socialoginis spaudimas atsinaujinti, turėti drabužį bet kokiam gyvenimo atvejui
- Greita gamyba – drabužių kolekcijos kuriamos vos per kelias savaites
- Reklamos įtaka – socialiniai tinklai ir įtakotojų kultūra skatina nuolat atnaujinti garderobą. Bet kurioje reklamos antraštėje, vaizdo įraše įtaigiai blyksi „must have“ užrašas.
Nors atrodo, kad tai naudinga vartotojams, iš tikrųjų ši industrija turi tamsiąją pusę.
Darbuotojų išnaudojimas: kas siuva mūsų drabužius?
Ar kada nors susimąstėte, kaip įmanoma pagaminti marškinėlius už 5 eurus? Atsakymas paprastas – mažos darbuotojų algos ir siaubingos darbo sąlygos.
Bangladešas, Indija, Pakistanas, Kambodža – pagrindinės šalys, kuriose gaminami pigūs drabužiai. Čia siuvėjai dirba 12 – 16 valandų per dieną už kelis eurus. Tokiose fabrikuose nesilaikoma nei saugumo, nei sveikatos standartų bei reikalavimų.
2013 m. Rana Plaza tragedija – Bangladeše sugriuvo tekstilės fabrikas, kuriame žuvo daugiau nei 1100 darbuotojų. Po šios nelaimės pasaulis suprato, kokiomis sąlygomis gaminami pigūs drabužiai. Bet ar tai sumažino problemų mastus?
Deja. Egzistuoja net ir priverstinis darbas ir vaikų išnaudojimas – Tarptautinė darbo organizacija skaičiuoja, kad tekstilės pramonėje dirba šimtai tūkstančių vaikų. Skurdžiose šalyse fabrikai yra spaudžiami didžiųjų prekinių ženklų su mažomis supirkimo kainomis, dažnu atveju net neatitinkančiomis minimalaus pragyvenimo lygio, todėl organizuojamas priverstinis darbas ar vaikų nemokamas darbas.
„Greitoji mada egzistuoja todėl, kad žmonės nori pigių drabužių, bet jie retai susimąsto, kokia yra tikroji jų gamybos kaina. Jei marškinėliai kainuoja 3 eurus, kas už juos sumokėjo tikrąją kainą?“, – teigia organizacijų atstovas.
Aplinkos tarša: ar greitoji mada naikina planetą?
Greitoji mada ne tik išnaudoja žmones, bet ir kenkia aplinkai. Tekstilės atliekos – kiekvienais metais pasaulyje išmetama daugiau nei 92 milijonai tonų drabužių. Dauguma jų nesuyra šimtmečius.
Vandens tarša – džinsų gamybai sunaudojama apie 7,5 tūkst. litrų vandens, o dažai užteršia upes ir ežerus. Pietų Azijoje ypač didelį susirūpinimą kelia vandens ir oro kokybė. 29 iš 30 labiausiai užterštų miestų yra Indijoje, Pakistane arba Bangladeše. Vidutinė oro kokybė Bangladeše beveik 16 kartų viršijo PSO saugos rekomendacijas, todėl Bangladešas tapo šalimi, kurioje oro kokybė yra prasčiausia pasaulyje.
Plastikas mūsų spintose – dauguma pigios tekstilės pagaminta iš poliesterio, kuris skalbimo metu išskiria mikroplastiką. Ar žinojote, kad greitoji mada yra antroji pagal dydį teršėja pasaulyje po naftos pramonės?
Psichologinė įtaka: ar greitoji mada verčia mus pirkti daugiau?
Socialiniai tinklai ir reklamos skatina mus nuolat pirkti naujus drabužius. Tai sukuria greito vartojimo įprotį, kai drabužiai nebeturi vertės – juos dėvime vos kelis kartus ir išmetame.
- Dopamino efektas – nauji pirkiniai suteikia trumpalaikį džiaugsmą, tačiau greitai praranda vertę.
- „Microtrends“ – greitosios mados prekės ženklai kas kelis mėnesius keičia tendencijas, verčiant žmones pirkti vis naujus drabužius.
- Spaudimas atrodyti madingai – ypač jauni žmonės jaučia spaudimą nuolat keisti aprangą, kad atitiktų socialinių tinklų tendencijas.
Ką galime daryti kitaip?
Norint sumažinti greitosios mados daromą žalą, kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie pokyčių.
- Pirkite mažiau, bet kokybiškai – vietoj 10 pigių marškinėlių geriau investuoti į 2 kokybiškus.
- Rinkitės tvarius prekių ženklus – ieškokite etiškai gaminamų drabužių iš ekologiškų medžiagų.
- Antrinis naudojimas – apsipirkite „second – hand“ parduotuvėse, keiskitės drabužiais su draugais.
- Tvarkykite drabužius – prailginkite jų tarnavimo laiką taisydami ir prižiūrėdami tinkamai.
- Būkite sąmoningi vartotojai – prieš pirkdami naują drabužį, pagalvokite, ar jo tikrai reikia.
Greitoji mada tapo neatsiejama mūsų pasaulio dalimi, tačiau jos pasekmės – skaudžios. Ji skatina darbuotojų išnaudojimą, teršia gamtą ir keičia mūsų vartojimo įpročius. Kiekvienas iš mūsų gali priimti protingesnius sprendimus ir rinktis tvarią madą. Juk stilius gali būti ne tik gražus, bet ir etiškas!