Pažvelgus į automobilių pramonės istoriją atrodo, kad kas kelis dešimtmečius bandoma naudoti dyzelinius variklius, tačiau jie niekaip nepasiteisina. Žinoma, pikapų segmentas yra kita istorija.
Nesunku rasti vairuotojų, kurie prisiekinėja dyzelinu, nes „Chevy Silverado HD“ ar „Ford Super Duty“ turbodyzelinis variklis užtikrina mažiausią sukimo momentą ir taupo degalus, be to, dyzeliniai varikliai yra ilgaamžiai, sakykite, ką norite, bet jie sukurti taip, kad tarnautų ilgai. Šie modeliai bus pakeisti tik tada, kai automobilių gamintojai galės sukurti tokius pat patikimus hibridinius modelius su panašiu sukimo momentu.
Tačiau kai kalbama apie dyzelinu varomus sedanus, kupė, kabrioletus ar net minivenus ir krosoverius? Pamirškite tai. Taip ilgai priešinomės dyzelinui, kad hibridai ir elektromobiliai iš esmės jau padarė jį neaktualų.
Nors kadaise dyzelinas buvo laikomas švariausiu degalų šaltiniu, todėl 9 ir 10 dešimtmečiuose įvairios vyriausybės jį labai skatino, dabar išsamiais tyrimais įrodyta, kad dyzelinas yra labai pavojingas, jei žmogus ilgesnį laiką yra veikiamas dyzelino išmetamųjų dujų. Pavyzdžiui, kasdien įstrigus spūstyje, kai šalia jūsų tuščiąja eiga važiuoja dyzelinis „Passat“.
Dyzeliniai automobiliai praranda populiarumą, tačiau yra ir gerų automobilių.
Taigi, kas gi mums nepatinka dyzeliniuose automobiliuose, kurie sveria mažiau nei dvi tonas? Na, tai nėra koks nors vienas konkretus dalykas, tai keletas dalykų, ir jei juos visus išvardytume, čia užtruktume visą likusią savaitę. Taigi susiaurinkime iki kelių pagrindinių priežasčių, kodėl dyzelinas niekada neįsitvirtins automobilių segmente.
Automobilių kultūrą kuria benzinas
Beveik kiekvienas automobilių aistruolis žino, kaip pakeisti uždegimo žvakę, bet galbūt nežino, kaip prižiūrėti dyzelino purkštuką. Visiems varikliams kartais reikia keisti degalų filtrą, tačiau dyzeliniai varikliai yra jautresni teršalams, todėl filtrus reikia keisti dažniau.
Dauguma automobilių gamintojų yra prisitaikę gaminti benzininius variklius, o kuriant dyzelinius variklius reikėtų brangaus kūrimo proceso ir daugiau gamybos išteklių. Paprasčiau tariant, sunku sulaužyti šimtametę tradiciją. Šiuo metu pakeisti automobilius, kad jie būtų varomi daugiausia dyzelinu, yra tas pats, kas bandyti priversti amerikiečius priimti metrinę sistemą.
Dyzeliniai automobiliai yra nepakankamai galingi
Net ir galingieji nesukuria malonios vairavimo patirties. Jei paimtume atsitiktinį pilno dydžio pikapą ir palygintume dyzelinių ir benzininių variklių charakteristikas, tai atrodytų maždaug taip:
| 2021 Ford F-150 V6 Lariat Specifikacijos | ||
| Variklis | 2.7L twin – turbo benzinas V6 | 3.0L turbo – dyzelis V6 |
| Galia | 325 hp | 250 hp |
| Sukimo momentas | 542,2 NM | 598,4 Nm |
| Vilkimo galia | 3493 kg | 3447 kg |
Pikapo pajėgumas labai nenukenčia, tačiau dėl mažesnės galios paprastai lėčiau įsibėgėjama. Su tuo lengva susitaikyti pilno dydžio darbiniame pikape, tačiau nenorite aukoti savo įsibėgėjimo ir važiavimo greičio važiuodami viena tona sveriančiu kompaktiniu ar keturių durų šeimos automobiliu.
Dyzelinas yra triukšmingas
Šį teiginį galima vadinti skonio reikalu, tačiau, tiesiog nenorime girdėti, kaip „Opel Vectra“ ūžia kaip „Scania“ sunkvežimis. Net ir geriausiai izoliuotas dyzelinis variklis ūžia labiau nei benzininis.
Dyzelinas ne visada veikia labai sklandžiai
Dyzelinas gali veikti sklandžiai, jei viskas yra visiškai švaru ir gerai prižiūrima. Tačiau užsikimšęs degalų filtras, nešvarus purkštuvas, šiek tiek priemaišų degaluose – ir važiuos šiurkščiai, o vibracija bus didesnė.
Viso dydžio pikapas su dideliais gabaritais ir daugybe garso slopintuvų gali amortizuoti garsus, tačiau „Hyundai Accent“ automobilyje jis bus panašus į žemės drebėjimo imitatorių.
Mažiems dyzeliniams automobiliams sunku įveikti išmetamųjų teršalų standartus
Išmetamųjų teršalų standartai skirstomi pagal dydį. 2032 modelio metais EPA siekia, kad lengviesiems automobiliams būtų nustatyta 85 g CO2 riba, o didesnėms transporto priemonėms – 274 g CO2 riba.
Tai gana didelis skirtumas, rodantis, kad išmetamųjų teršalų standartai daug atlaidesni didesnėms transporto priemonėms. Tai viena iš priežasčių, kodėl pastaraisiais metais amerikietiški pikapai tapo tokie dideli, ir didelė dalis priežasčių, kodėl niekas nenori bandyti sukurti dyzelinu varomo sedano, kuris atitiktų EPA standartus.
„Dieselgate“ skandalas – prastos rinkodaros rezultatas
Daugelį metų vidutinio vairuotojo paklausus, ar dyzelinas yra švaresnis ir ekologiškesnis už benziną, buvo tikimybė, kad jis atsakys teigiamai. Iš tikrųjų duomenys rodo, kad litras dyzelino išskiria daugiau CO2 nei litras benzino.
Išlyginus šį rodiklį per ilgesnę ridą, gali pasirodyti, kad dyzelinas, skaičiuojant vienam kilometrui, sudegina mažiau teršalų, tačiau dyzelinas taip pat išskiria daugiau azoto oksidų nei benzinas, taip pat metalo junginių, sieros oksidų ir kitų pavojingų medžiagų. Įvertinus visus teršalus, dyzelinas atrodo labai prastas pasirinkimas.
„Dieselgate“ skandalas, kai „Volkswagen“ ir kiti automobilių gamintojai klastojo išmetamųjų teršalų bandymus, siekdami reklamuoti dyzeliną kaip efektyvesnę alternatyvą benzinui, iš dalies lėmė klaidingą dyzelino, kaip švaresnių degalų, suvokimą ir didele dalimi įkalė paskutinę vinį į dyzelino karstą.