Vonia daugelį žmonių siejasi su atsipalaidavimu ir savęs lepinimu. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad jos gali būti naudingos ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Šiltos ar net karštos vonios padeda deginti kalorijas, gerina kraujotaką ir gali sumažinti širdies ligų riziką. Tačiau šis ritualas turi ir tam tikrų pavojų, ypač jei vonia naudojama netinkamai ar sergama tam tikromis ligomis.
Kaip vonios gali padėti sulieknėti, kokią naudą jos suteikia širdžiai ir kodėl gydytojai įspėja apie galimas rizikas?
Ar tikrai vonios padeda mesti svorį?
Svorio metimas dažniausiai siejamas su mityba ir fiziniu aktyvumu, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad karštos vonios taip pat gali prisidėti prie šio proceso.
- Karštoje vonioje kūnas pradeda prakaituoti, todėl prarandama daugiau skysčių. Nors tai nėra ilgalaikis svorio netekimas, reguliariai naudojantis šia praktika galima palaikyti geresnę medžiagų apykaitą.
- Vienas tyrimas parodė, kad gulint karštoje vonioje apie valandą galima sudeginti tiek pat kalorijų, kiek per lengvą pasivaikščiojimą – apie 140 kalorijų.
- Aukštesnė kūno temperatūra skatina medžiagų apykaitą, o tai gali padėti efektyviau deginti riebalus.
Tačiau svarbu suprasti, kad vien vonios nepadarys stebuklų – jos gali būti papildoma priemonė kartu su sveika mityba ir fiziniu aktyvumu.
Vonios poveikis širdžiai: kaip tai veikia kraujotaką?
Vonios teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Kai kūnas sušyla, kraujagyslės plečiasi, o tai padeda pagerinti kraujotaką ir sumažinti kraujo spaudimą.
- Reguliarios šiltos vonios gali sumažinti širdies ligų riziką, nes jos gerina kraujo tekėjimą ir padeda mažinti kraujagyslių įtampą.
- Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažniau mėgaujasi karštomis voniomis, turi mažesnę insulto riziką.
- Karštis padeda sumažinti uždegiminius procesus organizme, kurie siejami su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Tačiau vonios ne visada yra tinkamas pasirinkimas visiems – žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį ar sergantiems širdies ligomis, prieš pradedant tokį ritualą reikėtų pasitarti su gydytoju.
Vonios ir raumenų atsistatymas
Po intensyvios treniruotės dažnai jaučiamas raumenų skausmas. Karštos vonios gali padėti sumažinti šį diskomfortą ir pagreitinti atsistatymą.
- Šiluma gerina kraujotaką, o tai padeda raumenims greičiau atsikurti po fizinio krūvio.
- Karšta vonia gali sumažinti raumenų įtampą ir padėti atsikratyti skausmo.
- Vonios su Epsomo druska gali padėti papildyti organizmo magnio atsargas, kurios svarbios raumenų atsistatymui.
Tai naudinga ne tik sportininkams, bet ir žmonėms, kurie jaučia lėtinį raumenų ar sąnarių skausmą.
Pavojai, apie kuriuos įspėja gydytojai
Nors vonios turi daug naudos, svarbu nepamiršti ir galimų pavojų.
Perkaitimas ir sąmonės netekimas
Ilgas gulėjimas labai karštoje vonioje gali sukelti kūno perkaitimą. Tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems širdies problemų.
- Jei vonioje pradeda svaigti galva, jaučiate silpnumą ar gausiai prakaituojate – laikas išeiti.
- Rekomenduojama vonios temperatūra – apie 37 – 40°C.
Žemas kraujo spaudimas
Karšta vonia plečia kraujagysles, o tai gali staigiai sumažinti kraujo spaudimą. Dėl to gali atsirasti galvos svaigimas ar net alpimas išlipant iš vonios.
- Jei turite problemų su kraujo spaudimu, stenkitės neperkaisti ir išlipdami iš vonios darykite tai lėtai.
Odos išsausėjimas
Nors vonios gali būti naudingos odai, pernelyg dažnas jų naudojimas gali išsausinti odą, nes karštas vanduo pašalina natūralius riebalus.
- Po vonios visada naudokite drėkinamąjį kremą ar aliejų.
- Nepersivalykite odos agresyviais prausikliais – jie gali dar labiau ją išsausinti.
Didesnė širdies priepuolio rizika žmonėms su sveikatos problemomis
Nors sveikiems žmonėms vonios gali sumažinti širdies ligų riziką, jei jau turite širdies problemų, karštis gali sukelti papildomą stresą organizmui.
- Jei sergate širdies ligomis, prieš dažnai naudojant karštas vonias, verta pasitarti su gydytoju.
Kaip saugiai mėgautis vonios ritualu?
Kad vonios teiktų daugiau naudos nei žalos, verta laikytis kelių pagrindinių taisyklių.
- Laikas – stenkitės neperžengti 20 – 30 minučių ribos.
- Temperatūra – 37–40°C yra saugiausia riba, per karštas vanduo gali būti pavojingas.
- Hidratacija – prieš ir po vonios išgerkite stiklinę vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Klausykite kūno signalų – jei jaučiate diskomfortą, išlipkite iš vonios.
- Atsargiai išlipkite – ypač jei turite kraujospūdžio problemų, lipkite lėtai, kad išvengtumėte galvos svaigimo.
Vonios gali būti ne tik malonus atsipalaidavimo ritualas, bet ir puiki priemonė geresnei sveikatai. Jos padeda palaikyti gerą kraujotaką, gali prisidėti prie svorio metimo ir net sumažinti širdies ligų riziką. Tačiau svarbu nepamiršti ir tykančių pavojų – perkaitimo, kraujo spaudimo problemų ir odos išsausėjimo. Laikantis saugumo taisyklių, vonios gali tapti sveikos gyvensenos dalimi, prisidedančia prie ilgaamžiškumo ir geros savijautos.