Ši žiema Lietuvoje stebina savo švelnumu. Pavyzdžiui, Vilniuje gruodžio mėnesį temperatūra svyravo tarp -0,9 °C ir 5,4 °C, Kaune – nuo 0,6 °C iki 3,5 °C, o Klaipėdoje – nuo 2,8 °C iki 7,2 °C.
Tokie rodikliai primena ankstyvą pavasarį, o ne žiemos vidurį. Tačiau mūsų šalies istorijoje būta ir itin šaltų žiemų.
Šalčiausios žiemos Lietuvoje
Lietuvos klimatas pasižymi vidutinio šaltumo žiemomis, tačiau kartais termometro stulpeliai nukrenta gerokai žemiau nulio. Nors tikslių duomenų apie absoliučius šalčio rekordus nėra pateikta, žinoma, kad žiemos mėnesiais temperatūra gali nukristi iki -30 °C ar net žemiau.
Pavyzdžiui, 1987 metų sausio mėnesį kai kuriose Lietuvos vietovėse buvo užfiksuota apie -35 °C temperatūra.
Pasauliniai šalčio rekordai
Kalbant apie pasaulinius šalčio rekordus, Antarktida yra nepralenkiama. Ten esančioje Vostoko stotyje 1983 metų liepos 21 dieną buvo užfiksuota -89,2 °C temperatūra, kuri laikoma žemiausia kada nors išmatuota temperatūra Žemėje. Taip pat Plato stotyje Antarktidoje buvo išmatuotas šalčiausias vidurkis – -56,6 °C.
Klimato kaitos įtaka žiemoms
Pastaraisiais dešimtmečiais klimato kaita vis labiau keičia įprastus sezoninius ciklus Lietuvoje. Tai ypač pastebima žiemos mėnesiais, kai šalčiai tampa retesni, o sniego dangos laikotarpis vis trumpėja.
Temperatūros kilimas: kodėl tai svarbu?
Vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje kyla sparčiai. 1981–2010 metų laikotarpiu ji siekė 6,9 °C, tačiau 2015 metais pakilo iki 8,3 °C, 2019 metais – iki 8,8 °C, o 2024 metais pasiekė 9,5 °C. Tai aukščiausias rodiklis nuo meteorologinių stebėjimų pradžios. Tokie pokyčiai rodo, kad šiltos žiemos tampa norma, o šalčiai ir sniegas – vis retesni reiškiniai.
Šis vidutinės temperatūros augimas nereiškia, kad šaltų dienų visiškai nebeliks, tačiau ekstremalūs šalčiai tampa vis retesni. Pavyzdžiui, anksčiau būdavo įprasta, kad sausio ir vasario mėnesiais temperatūra gali nukristi žemiau -20 °C ar net -30 °C. Dabar tokios temperatūros pasitaiko vos kelias dienas per metus arba iš viso nepasirodo.
Koks poveikis gamtai ir žmonėms?
Temperatūros kilimas žiemą sukelia daug pokyčių tiek gamtai, tiek žmonių gyvenimui:
- Sutrumpėjęs žiemos sezonas: sniegas iškrenta vėliau ir ištirpsta anksčiau. Kai kuriose Lietuvos vietovėse žiema trunka vos kelias savaites arba išvis nepasirodo.
- Ekosistemos pokyčiai: dėl šiltesnių žiemų keičiasi augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklai. Pavyzdžiui, kai kurie paukščiai nebeišskrenda žiemoti, o augalai pradeda žydėti anksčiau nei įprasta, kas gali sukelti problemų jų apdulkinimui ir derliui.
- Didesnė tikimybė ekstremaliems orams: klimato kaita ne tik sušvelnina žiemas, bet ir sukelia dažnesnes ekstremalias oro sąlygas – staigius atšilimus, audras, liūtis ar net sausras. Tai gali lemti potvynius ar staigius temperatūros pokyčius, kurie kenkia infrastruktūrai ir žemės ūkiui.
- Ekonominiai padariniai: šiltos žiemos mažina tradicinių žiemos pramogų (slidinėjimo, čiuožinėjimo) galimybes, o verslai, priklausomi nuo šaltųjų sezonų, susiduria su finansiniais nuostoliais.
Kas mūsų laukia ateityje?
Klimatologai prognozuoja, kad temperatūros kilimas tęsis, o žiemos Lietuvoje taps dar trumpesnės ir švelnesnės. Sniego dangos laikotarpis vis trumpės, o kritulių pobūdis keisis – vietoj sniego vis dažniau lis. Tai reiškia, kad tradicinės baltos žiemos gali tapti vis retesniu reiškiniu.
Klimato kaita yra globali problema, tačiau kiekvienas gali prisidėti prie jos švelninimo – nuo energijos taupymo iki tvarių sprendimų kasdieniame gyvenime. Ar ateityje dar matysime tikras lietuviškas žiemas? Tai priklauso nuo mūsų visų.
Ar dar sulauksime šaltų žiemų?
Ar šios šiltos žiemos reiškia, kad šaltų dienų nebesulauksime? Nors klimato kaita lemia bendrą temperatūros kilimą, tai nereiškia, kad ekstremalūs šalčiai visiškai išnyks. Vis dėlto, tikėtina, kad tokios šaltos žiemos, kokios buvo praeityje, taps vis retesnės.