Tikriausiai esate girdėję, kad per dieną reikia išgerti bent 2 litrus vandens. Tačiau ar tai tiesa? O gal šis skaičius tėra mitas?
Be to, ar kiti gėrimai, pavyzdžiui, kava, arbata ar sultys, gali pakeisti vandenį? Laikas išsiaiškinti, kas iš tiesų svarbu mūsų organizmui.
Kiek vandens iš tikrųjų reikia išgerti?
Vieno universalaus atsakymo nėra, nes kiekvieno žmogaus vandens poreikis skiriasi. Jis priklauso nuo:
- Kūno svorio
- Fizinių aktyvumų
- Klimato (karštu oru reikia daugiau skysčių)
- Sveikatos būklės
- Mitybos (jei valgote daug sriubų, vaisių ir daržovių, vandens gali reikėti mažiau)
Pasaulio sveikatos organizacija ir kiti ekspertai rekomenduoja tokius vidutinius kiekius:
- Moterims – apie 2,2–2,7 litro skysčių per dieną
- Vyrams – apie 2,5–3,7 litro skysčių per dieną
Svarbu suprasti, kad ši norma apima ne tik gryną vandenį, bet ir skysčius iš maisto bei kitų gėrimų.
Ar tik vanduo skaičiuojasi į dienos skysčių normą?
Dažnai girdime, kad gerti reikia tik gryną vandenį, o kiti gėrimai nesiskaito. Bet ar tikrai?
Iš tiesų visi gėrimai prisideda prie bendro organizmo skysčių balanso. Tačiau kai kurie turi papildomą poveikį:
- Kava ir arbata. Nors jose yra kofeino, kuris turi lengvą diuretinį poveikį, šis poveikis nėra toks stiprus, kad visiškai atimtų iš organizmo vandenį. Taigi, saikingai vartojamos kava ir arbata skysčių balansui kenkia mažai.
- Sultys ir gaivieji gėrimai. Jie drėkina organizmą, bet turi daug cukraus, kuris gali skatinti dehidrataciją. Be to, jie suteikia papildomų kalorijų, todėl nereikėtų jais pakeisti vandens.
- Pienas. Moksliniai tyrimai rodo, kad pienas gali būti net geresnis hidratacijos šaltinis nei vanduo, nes jame yra baltymų, riebalų ir elektrolitų, kurie padeda organizmui išlaikyti skysčius ilgiau.
- Sriubos ir vaisiai. Kai kurie produktai, pavyzdžiui, arbūzai, agurkai ar pomidorai, turi daug vandens ir padeda palaikyti organizmo skysčių balansą.
„Svarbiausia yra ne tik gerti vandenį, bet ir gauti skysčių iš įvairių šaltinių. Kūnas pats signalizuoja, kiek jam reikia skysčių – svarbu mokėti jo klausytis“, – primena dietologė.
Kas nutinka, jei geriame per mažai vandens?
Jei organizmui trūksta vandens, galite jausti:
- Nuovargį ir energijos stygių
- Galvos skausmą
- Sausą odą ir lūpas
- Sumažėjusį šlapinimąsi ir tamsesnę šlapimo spalvą
- Sutrikusį virškinimą
Ilgalaikė dehidratacija gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų, pavyzdžiui, inkstų akmenų ar kraujospūdžio sutrikimų.
Ar įmanoma išgerti per daug vandens?
Taip, nors tai reta, bet įmanoma. Per didelis vandens kiekis gali išplauti iš organizmo svarbius elektrolitus, ypač natriumą, ir sukelti pavojingą būklę – hiponatremiją.
Simptomai gali būti:
- Galvos svaigimas
- Pykinimas
- Rankų ir kojų tinimas
- Sumišimas ir sąmonės sutrikimai
Todėl nereikia persistengti – svarbiausia yra gerti pagal savo poreikius ir neperlenkti lazdos.
Kaip žinoti, ar geriate pakankamai?
Geriausias indikatorius – jūsų kūnas. Štai keli požymiai, kad gaunate pakankamai skysčių:
- Jaučiatės energingi ir nesiskundžiate galvos skausmais
- Jūsų šlapimo spalva yra šviesiai geltona (per tamsus šlapimas gali rodyti dehidrataciją)
- Nebūna stipraus troškulio jausmo
- Oda atrodo elastinga ir sudrėkinta
Taigi, kiek vandens reikia gerti per dieną? Vieno tikslaus skaičiaus nėra, tačiau vidutiniškai suaugusiam žmogui reikia apie 2–3 litrų skysčių per dieną, įskaitant ir maistą bei kitus gėrimus.
Ar kiti gėrimai gali pakeisti vandenį? Iš dalies – taip. Kava, arbata, pienas ir net sriubos prisideda prie bendro skysčių balanso, tačiau grynas vanduo vis tiek yra pats geriausias pasirinkimas.
Svarbiausia – klausyti savo kūno signalų ir nepamiršti, kad troškulys jau yra pirmas ženklas, jog organizmui trūksta vandens. Tad pasirūpinkite savimi ir nepamirškite atsigerti!