Gyvatės – vieni paslaptingiausių ir įdomiausių gyvūnų pasaulyje. Jos egzistuoja jau milijonus metų ir per tą laiką prisitaikė prie įvairiausių gyvenimo sąlygų. Nors kai kuriems jos kelia baimę, iš tikrųjų šie ropliai yra nepaprastai įdomūs.
Gyvatės neturi akių vokų
Ar kada nors pastebėjote, kad gyvatės niekada nemirksi? Taip yra todėl, kad jos neturi akių vokų! Vietoj jų jų akis dengia skaidrus apsauginis sluoksnis, kuris padeda išlaikyti akis drėgnas ir apsaugo nuo nešvarumų.
Jos gali užuosti su liežuviu
Gyvatės turi unikalią savybę – jos uodžia ne tik per nosį, bet ir su liežuviu. Iškišdamos liežuvį, jos surenka ore esančias kvapų daleles ir perduoda jas į specialų organą burnos viršuje, vadinamą Jakobsono organu.
Kai kurios gyvatės gali skraidyti
Na, gal ne visai skraidyti, bet tam tikros gyvačių rūšys, gyvenančios Azijos džiunglėse, gali šokti nuo medžių ir sklęsti oru iki 10 metrų! Tai daro išskėsdamos savo šonkaulius ir plokštindamos kūną, taip sulėtindamos kritimą.
Jų kaulai lankstūs kaip guma
Gyvatės gali praryti grobį, kuris yra didesnis už jų galvą. Kaip tai įmanoma? Jų kaukolė sudaryta iš atskirų, lanksčių kaulų, kurie gali išsiplėsti. Be to, jų žandikauliai nėra sujungti kaip žmonių – jie gali išsitempti ir praplėsti burną.
Gyvatės girdi be ausų
Gyvatės neturi išorinių ausų, tačiau tai nereiškia, kad jos negirdi. Jos girdi per kaulus! Virpesius, sklindančius per žemę, jos suvokia per apatinį žandikaulį, kuris perduoda garsą tiesiai į smegenis.
Kai kurios gyvatės mato šilumą
Pitonai, angys ir barškuolės turi ypatingus šilumos jutimo organus. Jie leidžia joms matyti savo grobį tamsoje, aptinkant šilumos skirtumus. Tai beveik kaip naktinis matymas!
Ne visos gyvatės deda kiaušinius
Dauguma žmonių mano, kad visos gyvatės deda kiaušinius, tačiau tai nėra tiesa. Kai kurios, pavyzdžiui, gyvatės, gyvenančios šaltuose kraštuose, gimdo jau išsiritusius jauniklius. Tai padeda joms išgyventi vietose, kur kiaušiniai galėtų sušalti.
Jų oda nuolat atsinaujina
Gyvatės reguliariai numeta savo odą, kad galėtų augti ir atsikratyti parazitų. Tai vadinama nėrimusi. Priklausomai nuo gyvatės amžiaus ir rūšies, tai gali įvykti kelis kartus per metus.
Ne visos gyvatės yra nuodingos
Daugelis bijo gyvačių, nes mano, kad jos visos yra nuodingos. Tačiau tik apie 600 iš 3900 žinomų rūšių turi nuodus, pavojingus žmonėms. Kitos gyvatės žudo grobį jį suspausdamos ar ryja gyvą.
Gyvatės gali gyventi ilgiau, nei manote
Kai kurios gyvatės, ypač laikomos nelaisvėje, gali gyventi labai ilgai. Pavyzdžiui, pitonai ar smaugliai gali sulaukti 30 ar net daugiau metų!
„Gyvatės – neįtikėtinai išmanūs padarai, kurie yra būtina ekosistemos dalis. Jos padeda kontroliuoti graužikų populiaciją ir net prisideda prie medicinos, nes iš jų nuodų gaminami vaistai”, – teigia gamtininkas.
Gyvatės – tai ne tik baimę keliantys ropliai. Jos yra nuostabios ir svarbios gamtai. Tad kitą kartą sutikę gyvatę, pagalvokite ne tik apie jos pavojų, bet ir apie jos nepaprastą prigimtį.