Maria Kiuri – viena žymiausių mokslininkių pasaulyje, kurios atradimai radikaliai pakeitė mokslą. Ji tapo pirmąja moterimi, gavusia Nobelio premiją, ir iki šiol yra vienintelė, laimėjusi ją dviejose skirtingose srityse – fizikoje ir chemijoje. Tačiau mažai kas žino, kad Nobelio komitetas nenorėjo skirti jai pirmosios premijos. Kodėl?
Mokslas – vyrų pasaulis
XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje mokslas buvo laikomas išskirtinai vyrų veiklos sritimi. Moterims nebuvo leidžiama studijuoti prestižiniuose universitetuose, jos retai gaudavo finansavimą tyrimams, o jų darbai dažnai buvo ignoruojami.
Faktas: kai Maria Kiuri pradėjo savo mokslinę veiklą, Prancūzijoje moterims nebuvo leidžiama dirbti mokslinių tyrimų srityje be vyrų globos. Ji galėjo studijuoti tik dėl to, kad išvyko į Sorbonos universitetą Paryžiuje.
Nobelio premija be jos vardo
1903 metais Maria Kiuri kartu su savo vyru Pjeru Kiuri atliko revoliucingus tyrimus apie radioaktyvumą. Jų atradimai tapo pagrindu branduolinei fizikai, medicinai ir net energetikai. Tačiau, kai buvo svarstomi kandidatai į Nobelio premiją, komitetas nusprendė skirti premiją tik Pjerui Kiuri ir Antuanui Anri Bekereliui.
Kodėl? Nobelio komiteto nariai nenorėjo, kad premija būtų skirta moteriai – tai buvo precedento neturintis atvejis. Jie manė, kad Maria Kiuri indėlis nėra pakankamai svarus.
Pjero Kiuri protestas
Laimei, Pjeras Kiuri nesutiko su šiuo sprendimu. Jis pats pasisakė prieš Nobelio komitetą ir pareikalavo, kad jo žmonos vardas būtų įtrauktas į laureatų sąrašą. Jis tvirtino, kad didelė dalis jų atliktų tyrimų yra būtent Marios nuopelnas.
Faktas: tik po Pjero įsikišimo Maria Kiuri oficialiai tapo Nobelio premijos laureate – pirmąja moterimi istorijoje, gavusia šį apdovanojimą.
Antroji Nobelio premija ir visuomenės spaudimas
1911 metais Maria Kiuri buvo nominuota dar vienai Nobelio premijai – šį kartą chemijos srityje už polonio ir radžio atradimą. Tačiau tuo metu ji pateko į skandalo sūkurį: po vyro mirties ji pradėjo romaną su fiziku Poliu Langevinu, kuris buvo vedęs.
Prancūzijos spauda ėmė ją puolinėti, vadindama santuokos griovėja ir pavojinga moterimi. Kai Nobelio komitetas svarstė jos kandidatūrą, kai kurie nariai siūlė premijos jai neskirti vien dėl moralinių priežasčių.
Faktas: netgi Nobelio komiteto pirmininkas patarė jai nevažiuoti į Stokholmą atsiimti premijos, bet ji atsakė: „Mano moksliniai darbai neturi nieko bendra su mano asmeniniu gyvenimu.“ Ji atvyko į ceremoniją ir tapo pirmąja dviguba laureate istorijoje.
Moterų padėtis moksle šiandien
Nors Maria Kiuri sulaužė daugybę stereotipų, moterys mokslo srityje vis dar susiduria su iššūkiais. Statistikos duomenys rodo, kad moterų Nobelio laureačių vis dar yra daug mažiau nei vyrų.
Tačiau jos istorija įkvėpė tūkstančius mokslininkių visame pasaulyje. Ji parodė, kad mokslas neturi lyties ir kad tikri talentai privalo būti pripažįstami, nepaisant visuomenės požiūrio.
„Maria Kiuri ne tik pakeitė mokslą, bet ir įrodė, kad moterų vieta – ne tik namuose, bet ir laboratorijose. Jei ne ji, daugelis talentingų moterų iki šiol būtų likusios šešėlyje“, – teigia istorikė.
Maria Kiuri buvo ir tebėra mokslo simbolis. Ji laimėjo kovą su stereotipais ir įrodė, kad svarbiausia – ne lytis, o gebėjimas kurti, atrasti ir keisti pasaulį.