Kai kurie žmonės yra gimę būti laimingesni nei kiti. Tačiau nesvarbu, ar esate iš tų, kurie dainuoja duše ir šoka per lietų, ar esate niūresnių pažiūrų, pasitenkinimas – tai ne tik laimingiems nutikęs dalykas.
Visi galime pakeisti savo įpročius, kad į savo gyvenimą pritrauktume daugiau pasitenkinimo. Taigi, štai mūsų svarbiausi patarimai, kaip tapti laimingesniais 2025 metais.
Priimkite draugystę
Draugystė naudinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau vėlesniame amžiuje ji gali tapti ypač svarbiu laimės šaltiniu. Nors vyresnio amžiaus žmonės paprastai siaurina savo socialinius tinklus ir pirmenybę teikia bendravimui su gerai pažįstamais žmonėmis, tyrimai rodo, kad verta išlikti atviriems naujoms draugystėms, nes jos mums teikia šiek tiek kitokią naudą nei santykiai su šeima, kurie gali būti grindžiami įsipareigojimais.
Kadangi draugystė yra savanoriška, neįpareigojantys santykiai, kurie gali bet kada prasidėti arba nutrūkti, jie paprastai būna linksmesni ir ne tokie įtempti. Nors vyresnio amžiaus žmonės gali susidurti su įvairiomis kliūtimis, dėl kurių gali būti sunku susipažinti su naujais žmonėmis, tam tikra prasme mums turėtų būti lengviau susirasti draugų: mūsų asmenybės bręsta, įgyjame daugiau socialinių įgūdžių, mūsų požiūris tampa labiau orientuotas į džiaugsmą ir esame linkę labiau sutarti.
Ir verta stengtis palaikyti kokybiškas draugystes senstant, nes tai suteikia ne tik psichologinę gerovę, bet ir gerina mūsų pažintines funkcijas bei fizinę sveikatą. Iš tiesų, tyrimai nuolat rodo, kad draugystė yra tokia pat svarbi, kaip ir šeimos ryšiai, prognozuojant gerovę brandžiame amžiuje ir senatvėje.
Užsiimkite savanoriška veikla
Beveik klišė sakyti, kad darydami ką nors kitam jaučiatės geriau nei apdovanodami save, tačiau kuo daugiau sužinome apie altruizmą, tuo labiau tai atrodo teisinga. Iš tiesų, tyrimais nustatyta, kad savanoriška veikla gali net padėti sergant tokiomis ligomis kaip lėtinis skausmas ir depresija. Pavyzdžiui, 2002 metais atliktas tyrimas parodė, kad bendraamžių savanorių, paskirtų padėti kitiems, kovojantiems su lėtiniu skausmu, skausmo intensyvumo rodikliai savanorystės metu sumažėjo.
Kiti tyrimai parodė, kad rūpinimasis gyvūnais gali pagerinti mūsų sveikatą, o rūpinimasis kambariniais augalais gali padėti mums klestėti, ypač senatvėje. Kai kurie sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai dabar netgi skiria savanorišką veiklą kaip vieną iš ypač veiksmingų socialinių receptų formų: receptai, kuriais žmonėms suteikiama galimybė naudotis bendruomenės ištekliais ir užsiimti veikla.
Vis dažniau įrodoma, kad žmonių siuntimas į įvairius užsiėmimus – nuo meno pamokų iki dviračių sporto grupių, pagalba apmokant maisto ir šildymo sąskaitas – yra tinkama sveikatos intervencinė priemonė, kuri taip pat gali sumažinti sveikatos priežiūros paslaugų poreikį.
Susisiekite su savo protėviais
Yra dar vienas būdas, kaip praeitis gali padėti jums dabartyje. Tyrimai rodo, kad bendravimas su savo protėviais gali būti labai naudingas psichologiškai. Pavyzdžiui, šeimos istorijos apie nelaimių įveikimą gali suteikti jėgų, kai jos perduodamos naujai kartai.
Melburno Svinburno technologijos universiteto psichologijos profesorė Susan Moore nustatė, kad žmonės, žinantys daugiau apie savo šeimos istoriją, yra labiau patenkinti ir geriau jaučiasi. Įsitraukę į savo genealoginio medžio tyrimo užduotį, žmonės gali pasijusti labiau kontroliuojantys savo gyvenimą, kartu giliau suvokti savo vietą pasaulyje.
Be to, tai gali suteikti jums perspektyvų ir dėkingumo jausmą – žinodami, kad jūsų šiandieninis gyvenimas tapo įmanomas dėl jūsų pirmtakų kovų ir ištvermės vardan tų, kurie ateis po jų.
Parašykite sąrašą
Pasirodo, trijų gerų dalykų, kurie mums nutiko, sąrašo sudarymas gali padėti pagerinti nuotaiką. Nesvarbu, ar tai būtų gyvenimą keičiantis įvykis, pavyzdžiui, svarbaus egzamino išlaikymas ar kūdikio gimimas, ar kažkas iš pažiūros nereikšmingo, pavyzdžiui, susitikimas su senu draugu ar pasivaikščiojimo metu pasimėgaujant gražia ankstyvo vakaro šviesa – vis daugiau tyrimų rodo, kad tai gali pagerinti mūsų savijautą.
Laukite smagios veiklos
Nėra nieko geriau už vaizdingą kelionę automobiliu – vėjas plaukuose, skambančios melodijos, laisvė, kurią suteikia atviras kelias. Etiški bandymai su gyvūnais paskatino pradėti visiškai naujus tyrimus. Ar malonumo laukimas gali būti toks pat naudingas kaip ir pati veikla? Kitame eksperimente mokslininkai kai kuriuos gyvūnus mokė laukti apdovanojimų, o kitiems juos duodavo iš karto. Vėliau jie įvertino gyvūnų optimizmą ir nustatė, kad tie, kurios buvo mokomi laukti atlygio, buvo optimistiškesni.
Nieko nedarykite
Šis teiginys gali būti netikėtas. Tačiau tyrimai rodo, kad per didelis nerimas dėl laimės iš tikrųjų gali trukdyti jaustis laimingam. Eksperimentai, kurių metu žmonės, prieš žiūrėdami nuotaiką keliantį filmą, buvo skatinami trokšti didesnės laimės – galbūt skaitydami apie tai, kokie laimingi jie gali būti – baigėsi tuo, kad žmonės jautėsi labiau nusivylę nei pakylėti.
Teorija teigia, kad skaitydami ir nerimaudami dėl laimės svarbos, žmonės iš tikrųjų gali jaustis prislėgti. Galbūt ir patys tai patyrėte per didelį renginį ar vakarėlį, kurio labai laukėte ir kuris nepateisino lūkesčių.
Kalifornijos universiteto Berklyje psichologė Iris Mauss taip pat įrodė, kad laimės troškimas ir siekimas taip pat gali padidinti vienatvės ir atsiskyrimo jausmą. Ji rekomenduoja laikytis stoiškesnio požiūrio ir labiau priimti gyvenimo pakilimus ir nuosmukius.
Nevartokite per daug kofeino
Šaltomis ir tamsiomis žiemos dienomis puodelis kavos gali suteikti jūsų smegenims ir kūnui taip reikalingą postūmį. Vartodami kofeiną galime jaustis žvalūs, nes jis greitai įsisavinamas į kraują, kur pranoksta adenoziną – cheminę medžiagą, dėl kurios jaučiamės pavargę.
Tyrimai rodo, kad kofeino vartojimas yra naudingas sveikatai, įskaitant mažesnę kelių vėžio formų, širdies ligų ir 2 tipo diabeto riziką, geresnį fizinį pajėgumą ir apsaugą nuo depresijos. Tačiau vartojant kofeiną labai svarbu pasirinkti tinkamą laiką, nes jis gali pradėti veikti po kurio laiko, o jo poveikis gali būti ilgas.
Mokslininkai rekomenduoja paskutinę kofeino dozę išgerti likus aštuonioms valandoms ir 48 minutėms iki miego. Taip pat nereikėtų suvartoti per daug kofeino – ne daugiau kaip 400 mg arba maždaug dviejų – trijų puodelių kavos, priklausomai nuo jos stiprumo, kad išvengtume miego sutrikimų, galvos skausmų, pykinimo ir nerimo.
Ir dar…
Dažnai intervencinių priemonių ieškome tik tada, kai jau jaučiamės įsitempę ar perdegę, arba jei nerimas užklumpa, gali būti, kad ieškoti intervencijos yra pernelyg sunku, tačiau akivaizdu, kad yra būdų, kaip padėti sau išvengti tokios būsenos. Gamtos nauda yra vienas iš šių patarimų, prie kurių žmonės nuolat grįžta.
Gerai žinoma, kad buvimas gamtoje gali būti naudingas mūsų psichinei sveikatai, tačiau net ir tada, kai esame užsisklendę namuose, tyrimai parodė, kad mėgavimasis gamta vis tiek turi nepaprastai teigiamą poveikį. Gamta teigiamai veikia protą ir kūną, tačiau jos galima nepastebėti kaip paprasto būdo išlikti ramiam, todėl man pasirodė, kad gamtos užkalbinimas virtualiai yra tokia galinga priemonė.
Pavyzdžiui, jei girdime laukinės gamtos įrašą, tai gali turėti raminamąjį poveikį. Kitais tyrimais nustatyta, kad virtualiosios realybės prieiga prie jūros aplinkos pagerino dalyvių nuotaiką. Tas pats galioja ir žiūrint į gamtos vaizdus kompiuterio ar telefono ekrane. Ir nors virtuali gamta neturėtų pakeisti tikrosios, galima nuraminti, kad reguliariai virtualioje aplinkoje suteikdami protui poilsį galime daryti stebuklus.