Be vandens gyvybė Žemėje neegzistuotų. Bet kiek vis dėlto žinote apie vandenį? Štai keletas įdomių faktų apie vandenį, kuriuos būtina žinoti. Vanduo būtinas visiems gyviems organizmams.
Nesvarbu, ar jis padeda išlaikyti drėgmę, skaidyti maistą, gaminti energiją, reguliuoti medžiagų apykaitą, ar padeda augti – be vandens negalėtų egzistuoti tokia gyvybė, kokią pažįstame. Manoma, kad vanduo Žemėje egzistuoja jau daugiau nei 4,6 mlrd. metų, todėl jis suformavo planetą ir jos istoriją.
Įdomūs faktai apie vandenį
Vanduo yra neįtikėtina medžiaga, nesvarbu, ar jis yra skystas, kietas, ar dujinis. Ar tikėtumėte, kad vidutinė šeima kasdien sunaudoja apie 280 litrų vandens? Kovo 22 dieną minima Pasaulinė vandens diena, pasinerkime į penkis įdomius faktus apie vandenį.
Kas yra vanduo?
Sudarytas iš dviejų vandenilio atomų ir vieno deguonies atomo, vanduo laikomas junginiu ir molekule. Kol nebuvo suprasta chemija, vanduo buvo laikomas elementu. Tačiau elementai turi tik vienos rūšies atomus, pavyzdžiui, azoto, anglies ar magnio.
Nors vandens cheminė sudėtis gali būti pagrindinė, jo savybės yra sudėtingos ir neįprastos. Dauguma junginių kietosios būsenos yra tankesni nei skystieji. Tačiau kietosios būsenos vanduo – ledas – gali plūduriuoti ant vandens. Ledas laikosi ant vandens, sudarydamas izoliacinį barjerą vandens gyvūnijai. Jei jis nuskęstų, vanduo užšaltų ir gyvybė negalėtų išgyventi.
Kiek vandens yra Žemėje?
Apskaičiuota, kad Žemėje yra 1234 milijonai trilijonų litrų vandens. Maždaug 98 proc. jo yra iš vandenynų ir jis negeriamas dėl druskos kiekio. Tai reiškia, kad mažiau nei 3 proc. mūsų planetos vandens yra gėlas, esantis ledo uždangose, ledynuose, šuliniuose, vandeninguose sluoksniuose, upėse ir ežeruose.
Požeminis vanduo ypač svarbus, nes juo aprūpinami žmonės tose vietose, kur vandens ištekliai riboti arba jų nepakanka, pavyzdžiui, dykumų miestuose. Kad geriau suprastumėte, kiek Žemėje yra vandens, įsivaizduokite tai taip – jei visas pasaulio vanduo būtų išpiltas ant Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijos, jis ją padengtų maždaug 172 km gylyje.
Kiek vandens yra žmogaus organizme?
Vanduo atlieka daugybę funkcijų ir yra reikalingas daugumai organizmo sistemų, įskaitant atliekų šalinimą, kūno temperatūros reguliavimą, sąnarių sutepimą ir amortizaciją bei nugaros smegenų apsaugą.
Vandens procentinė dalis įvairiuose organuose yra skirtinga, daugiausia jo yra smegenyse ir inkstuose – 80 – 85 proc. Širdyje ir plaučiuose yra 75 – 80 proc. vandens, o odoje, raumenyse ir kepenyse – 70 – 75 proc. Net mūsų kraują, kaulus ir dantis iš dalies sudaro vanduo.
Vandens kiekiui mūsų organizme įtakos turi kūno sudėtis. Vidutiniškai suaugusio vyro organizme yra 60 proc. vandens, o suaugusių moterų – šiek tiek mažiau, 55 proc. Taip yra todėl, kad riebaliniame audinyje yra mažiau vandens nei liesame audinyje, o moterys turi daugiau riebalinio audinio. Antsvorio turinčių žmonių organizme taip pat yra mažiau vandens, nepriklausomai nuo lyties.
Kuo svarbi buvo romėnų akvedukų sistema?
Nors romėnai neišrado akvedukų, jie sukūrė sudėtingą vandens sistemą, kuri leido jų civilizacijai klestėti. Akvedukų sistemą, laikomą inžinerijos stebuklu, jie sukūrė iš vamzdžių, tunelių, kanalų ir tiltų. Jie sugebėjo išnaudoti natūralų reljefą, kad maksimaliai padidintų gravitacijos poveikį. Tai leido romėnams efektyviai nukreipti vandenį į įvairias vietas, kad jis būtų naudojamas vonioms, fontanams, drėkinimui, sanitarijai ir gėrimui.
Nuo 312 prieš mūsų erą metų iki 226 mūsų eros metų buvo pastatyta 11 akvedukų, kuriais vanduo į Romą buvo tiekiamas iš beveik 100 km atstumo. Savo zenite akvedukų sistema tiekė vandenį beveik 200 Romos imperijos miestų.
Koks yra Žemės vandens ciklo procesas?
Paprasčiausiai Žemės vandens ciklas – tai nesibaigiantis procesas, jungiantis įvairių formų vandenį. 1580 metais Bernardas Palisis sukūrė vandens ciklo teoriją. Jis manė, kad vandens kiekis Žemėje išlieka toks pat, nors ir nuolat juda, ir kad tos pačios vandens molekulės, buvusios prieš milijardus metų, buvo nuolat perdirbamos.
Vandens ciklo procesas vyksta garuojant, kondensuojantis ir iškrintant krituliams bei daro įtaką Žemės geografijai ir ją keičia. Vandens erozija ir ledynų tirpimas yra neatsiejami Žemės bruožų, pavyzdžiui, slėnių ir kalnų viršūnių, kūrimo veiksniai. Taip pat susidaro ledynų erozija, t. y. uolienos ir rieduliai, kuriuos ledynai pernešė ir, ledynui ištirpus, nusėdo kitoje vietoje.