Kaip „išmatuoti“ kalbą: įdomūs faktai apie didžiausias ir mažiausias pasaulio kalbas skaičiais

Kalbų įvairovė dažnai minima kaip kultūrinė vertybė, tačiau retai susimąstome, kaip ją galima aprašyti skaičiais. Kiek kalbų turi daug milijonų vartotojų, o kiek balansuoja ant išnykimo ribos, nors jomis dar kalbama kasdien?

Pažvelgus į kalbas tarsi į „duomenų žemėlapį“, atsiveria kitoks pasaulio paveikslas. Skaičiai leidžia pamatyti, kokia nevienoda yra kalbų padėtis, kiek mažai reikia, kad kalba nustotų būti perduodama, ir kaip technologijos keičia šią pusiausvyrą.

Kiek kalbų turi pasaulis ir ką šis skaičius slepia

Kalbotyros tyrimuose dažnai minimas kelių tūkstančių pasaulio kalbų skaičius, tačiau jis nėra visiems laikams „užfiksuotas“. Vienos kalbos dar tik aprašomos, kitos susilieja su didesnėmis, trečios laikomos dialektais, nors jų vartotojams tai pilnavertės kalbos.

Dauguma kalbų turi palyginti nedaug vartotojų: tai vietinių bendruomenių, regionų ar atokių teritorijų kalbos. Tik nedidelė dalis kalbų yra plačiai vartojamos keliuose žemynuose ir naudojamos švietime, žiniasklaidoje ar tarptautiniuose santykiuose.

Didelės kalbos: daug vartotojų, skirtingi vaidmenys

Kalbos, kuriomis kalba šimtai milijonų žmonių, dažnai asocijuojasi su valstybine politika, ekonomine įtaka ar kolonijine istorija. Tokios kalbos naudojamos universitetuose, tarptautinėse organizacijose, mokslo leidiniuose ir interneto platformose.

Tačiau „didumas“ nėra vien tik vartotojų skaičius. Svarbu ir tai, kur ir kaip kalba vartojama: ar ji turi vietą švietimo sistemoje, ar ja kuriama nauja literatūra, ar verčiamos technologijų sąsajos ir programos. Kai kurios gausiai vartojamos kalbos vis dar turi ribotas galimybes skaitmeninėje erdvėje.

Mažos kalbos: kai bendruomenė telpa į miestą

Dalis pasaulio kalbų turi tiek nedaug vartotojų, kad visa kalbos bendruomenė galėtų tilpti viename mieste ar net viename didesniame gyvenvietės kvartale. Kai kuriomis kalbomis kalba vos kelios dešimtys ar keli šimtai žmonių.

Tokios kalbos dažnai neturi standartizuotos rašybos, mokyklinių vadovėlių ar plačiai prieinamų žodynų. Jų perdavimas vyksta šeimose ir bendruomenėse, per pasakojimus, dainas ir kasdienius pokalbius, todėl socialiniai pokyčiai gali labai greitai paveikti jų ateitį.

Ar mažai vartotojų reiškia, kad kalba nyksta

Vartotojų skaičius yra tik vienas iš požymių, apibūdinančių kalbos padėtį. Yra kalbų, kurios turi labai nedidelę bendruomenę, tačiau jos nariai ja aktyviai kalba visose gyvenimo srityse, perduoda jaunesnei kartai ir kuria naujus žodžius naujiems reiškiniams nusakyti.

Didesnį nerimą kelia situacija, kai kalbos vartotojai savo kalbą naudoja tik su seneliais ar vyresniais giminaičiais, o tarp bendraamžių pasirenka kitą, dažniausiai valstybinę arba tarptautinę. Tokiu atveju kalba gali turėti tūkstančius vartotojų, bet jos perdavimas jau nutrūkęs.

Skaičiai mokyklose, namuose ir internete

Kalbos „sveikatai“ svarbu ne tik tai, kiek žmonių ją moka, bet ir kur ji girdima. Jei kalba girdima tik namuose, jos galimybės plėtotis skaitmeninėje erdvėje ar oficialiuose kontekstuose ribotos. Jei ji naudojama ir mokyklose, žiniasklaidoje, internete, atsiranda nauji vartosenos sluoksniai.

Internetą dažnai apibūdina kelių didžiųjų kalbų dominavimas, tačiau čia atsiranda ir naujų galimybių mažesnėms kalboms. Socialiniai tinklai, vaizdo įrašų platformos ir tinklaraščiai leidžia bendruomenėms kurti turinį savo kalba, net jeigu oficialių institucijų parama dar menka.

Kalbos „plotas“: kur dar naudojami skaičiai

Kalbų tyrėjai kartais skaičiuoja ne tik vartotojus, bet ir „plotą“, kuriame kalba vartojama. Tai gali būti keli kaimai, visas regionas ar kelių kontinentų diasporos. Nuo šio „ploto“ priklauso, kiek skirtingų situacijų kalba apima ir kaip ji kinta.

Skirtingose vietose ta pati kalba gali turėti skirtingų atmainų. Tokie skirtumai ne visada matomi statistikoje, tačiau jie rodo, kiek gyvybingai kalba prisitaiko prie naujų aplinkų, migracijos ir kartų kaitos.

Ką paprastas žmogus gali nuveikti dėl kalbos skaičių

Kalbų įvairovė dažnai atrodo kaip abstraktus pasaulinis klausimas, tačiau kiekvienas žmogus prie jos prisideda kasdieniu pasirinkimu. Keli paprasti veiksmai gali sustiprinti kalbos pozicijas, net jei jos vartotojų skaičius nėra milžiniškas.

• Kalbėti su vaikais ir jaunimu savo kalba, o ne tik patogesne ar „naudingesne“.
• Skaityti, rašyti ir kurti turinį internete ta kalba, kuria kalbate namuose.
• Domėtis savo šeimos ir regiono kalbinėmis šaknimis, fiksuoti žodžius, pasakojimus, tarmes.

Tokie veiksmai pokyčius kuria lėtai, tačiau būtent jie lemia, ar kalba bus tik statistikos eilutė, ar gyvas bendruomenės ryšys.

Skaičiai padeda pamatyti vertę, bet jos nepakeičia

Kalbų skaičiavimas leidžia suprasti, kaip netolygiai pasiskirsčiusi kalbinė galia: kelios didelės kalbos turi milžinišką matomumą, o šimtai mažesnių gyvena tarsi šešėlyje. Tačiau skaičiai neparodo visko: jie neapima istorijų, kultūrinių prasmių ir emocinių ryšių.

Žvelgdami į kalbą kaip į skaičiais aprašomą reiškinį, kartu galime geriau įvertinti jos trapumą ir vertę. Net jei kalba turi nedaug vartotojų, ji apima pilną pasaulėvaizdį, kuris be jos taptų sunkiai pasiekiamas.