Lietuvos zoologijos sodas – tai ne tik vieta, kur galima susipažinti su įvairiais gyvūnais: gyvūnų širdžių paslaptys, sužinokite, kas plaka zoologijos sode

Lietuvos zoologijos sodas – tai ne tik vieta, kur galima susipažinti su įvairiais gyvūnais, bet ir puiki galimybė atrasti įdomių faktų apie jų biologiją. Vienas iš įdomiausių klausimų – kokios širdys plaka skirtingų gyvūnų krūtinėse?

Nuo smulkiausių paukštelių iki milžiniškų žinduolių – kiekvieno gyvūno širdis turi savo ypatumų. Pažvelkime, kaip skirtingų dydžių širdys veikia jų savininkų gyvenimus!

Mažiausios širdys: vabzdžiai ir smulkieji paukščiai

Lietuvos zoologijos sode gyvena daugybė smulkių gyvūnų, tačiau vienas iš įdomiausių yra jūrinis kikilis. Šis mažytis paukštelis sveria vos 20 gramų, o jo širdis sudaro apie 1,5 proc. kūno masės. Tai reiškia, kad ji yra ne tik maža, bet ir itin galinga – gali plakti net iki 1 tūkst. kartų per minutę!

Dar mažesniame mastelyje – vabzdžiai. Pavyzdžiui, drugiai ir vabalai turi primityvias širdis, kurios labiau primena ilgas vamzdines struktūras. Jų kraujotakos sistema yra atvira, todėl kraujas teka laisvai, o ne per uždarus kraujagyslių tinklus, kaip žinduoliams ar paukščiams.

Vidutinio dydžio širdys: plėšrūnai ir kanopiniai gyvūnai

Vienas žymiausių zoologijos sodo gyventojų – arktinis vilkas. Tai plėšrūnas, kurio širdis pritaikyta ilgai medžioklei ir ištvermei. Vilko širdies dydis siekia apie 300 gramų, o jos plakimo dažnis ramybės būsenoje – apie 80 dūžių per minutę. Tačiau bėgdamas jis gali padidėti dvigubai!

Kiti įdomūs gyvūnai – kanopiniai. Jų širdys yra ypatingos, nes turi neįprastą gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos temperatūros. Šaltuoju metų laiku elnių širdis plaka lėčiau, kad sumažintų energijos sąnaudas, o vasarą jų kraujotaka tampa intensyvesnė, kad padėtų vėsintis.

„Žinduolių širdys yra labai pritaikytos jų gyvenimo būdui. Plėšrūnų širdys stiprios ir ištvermingos, o kanopinių gyvūnų – prisitaikiusios prie sezoninių pokyčių“, – pabrėžia veterinarijos gydytojas.

Didžiausios širdys: stambiausi zoologijos sodo gyvūnai

Didžiausią širdį Lietuvos zoologijos sode turi žirafa. Jos širdis sveria net apie 12 kg, o tai sudaro maždaug 0,6 proc. žirafos kūno svorio. Žirafos širdis yra ne tik didelė, bet ir itin stipri, nes turi užtikrinti kraujo tekėjimą į smegenis, esančias net 2 metrų aukštyje virš širdies.

Kitas stambus gyvūnas – stumbras. Šis galingas gyvūnas gali sverti iki 900 kg, o jo širdis – beveik 5 kg. Stumbro širdis plaka lėčiau nei mažesnių žinduolių, tačiau ji užtikrina stiprią kraujotaką ir gebėjimą įveikti ilgus atstumus.

Kurios širdys plaka greičiausiai, o kurios – lėčiausiai?

Skirtingų gyvūnų širdys plaka skirtingu greičiu, priklausomai nuo jų dydžio ir gyvenimo būdo.

• Greičiausiai plakančios širdys: Kolibriai (net iki 1200 dūžių per minutę)
• Vidutinio greičio širdys: Šunys ir vilkai (apie 80–120 dūžių per minutę)
• Lėčiausiai plakančios širdys: Stambūs žinduoliai, tokie kaip meškos žiemos miegu (apie 10–15 dūžių per minutę)

Tai reiškia, kad mažesniems gyvūnams reikia itin sparčios kraujotakos, kad palaikytų medžiagų apykaitą, o dideliems gyvūnams – ilgesnio ir lėtesnio širdies darbo.

Kokią širdį turi ropliai ir varliagyviai?

Lietuvos zoologijos sode galima pamatyti ne tik žinduolių ir paukščių, bet ir roplių. Vienas iš įdomiausių – krokodilinis kaimanas. Skirtingai nuo žinduolių, krokodilų širdis turi keturis skyrius, kaip ir mūsų, tačiau gali kontroliuoti kraujo tekėjimą pagal poreikį. Pavyzdžiui, po vandeniu krokodilai gali sumažinti kraujo tėkmę į plaučius, kad ilgiau išbūtų be oro.

Tuo tarpu varlės turi tik trijų kamerų širdį, todėl jų kraujotaka nėra tokia efektyvi kaip žinduolių. Tačiau tai joms netrukdo puikiai prisitaikyti prie gyvenimo tiek sausumoje, tiek vandenyje.

Kodėl širdies dydis svarbus?

Gyvūnų širdys yra tobulai pritaikytos jų gyvenimo būdui. Mažos širdys plaka greitai, kad palaikytų aukštą energijos lygį, o didelės – lėčiau, kad užtikrintų stiprią kraujotaką be papildomų energijos nuostolių.

Įdomu, kad žmonių širdis yra maždaug kumščio dydžio ir plaka vidutiniškai 60 – 100 kartų per minutę. Tai puikus balansas tarp efektyvumo ir ištvermės.

Tad kitą kartą apsilankę zoologijos sode, pagalvokite apie tai, kiek skirtingų širdžių plaka aplink jus. Vienos – mažutės ir greitos, kitos – didžiulės ir galingos, bet visos atlieka tą pačią gyvybiškai svarbią funkciją.