Nespręsti apie žmogų iš jo išorės, žvelgti giliau – tokias pamokas kiekvienas gauname dar vaikystėje. Ne veltui ir liaudies išmintis ragina „Nespręsti apie knygą iš viršelio“. Tačiau pastaruoju metu vis labiau populiarėjanti veidoskaita moko daryti atvirkščiai.
Naujausiame Lietuvos skeptikų draugijos tyrime „Veidoskaita ir veidotyra – nei skaito, nei tiria“ atskleista, kaip diskriminuojami ir menkinami žmonės su tam tikrais veido bruožais. Pavyzdžiui, žmonės su mažomis ir „nekokybiškomis“ ausimis įvardijami kaip blogai auklėti, „sujaukti“, plonas kaklas esą žymi nuolat abejonių apniktą žmogų, o vertikali raukšlė tarp antakių reiškia pyktį ir yra būdinga „serijiniams žudikams“.
Ką apie tokią praktiką mano žmogaus psichikos ekspertai? Gal iš tiesų žmogaus veidas byloja apie jo charakterį? Kokią žalą žmogaus psichikai ir visuomenei daro pasitikėjimas veidoskaitininkais?
Kiek tiesos yra veidoskaitoje?
Nors veidoskaitininkai šią sritį vadina mokslu, mokslo bendruomenė su tuo nesutinka. Psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas atkreipia dėmesį, kad ši praktika yra klaidinanti ir gali turėti neigiamų pasekmių. „Veidoskaita gali atrodyti nekalta ar net įdomi praktika, tačiau ji turi rimtų pasekmių tiek individui, tiek visai visuomenei. Nors kai kurie gali laikyti ją „natūraliu“ būdu daryti išvadas apie žmones, iš tiesų ši praktika dažnai yra žalinga, diskriminuojanti ir pagrįsta klaidingais įsitikinimais“, – teigia psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas.
Anot jo, tvirtų ir universalių mokslinių įrodymų, jog veido bruožai gali patikimai atskleisti žmogaus charakterį ar asmenybę, nėra. Be abejo, veidas ir jo ypatumai gali rodyti asmens sveikatos būseną ar emocinę savijautą, tačiau tai ne asmenybės ypatumas, o tik jos funkcionavimo rezultatas.
„Veidas taip pat gali atspindėti ir emocines traumas – ilgalaikės emocinės būsenos gali turėti įtakos veido raumenų tonusui, raukšlių formavimuisi ir netgi kaulų struktūrai. Tačiau tai taip pat ne asmenybės bruožai, o žmogaus gyvenimo pasekmės“, – aiškina psichoterapeutas.
Jam antrina ir Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas Antanas Kairys. Anot jo, veidoskaita skatina vertinti žmones remiantis stereotipais.
„Mano supratimu, paprasta veidoskaita yra jokio tikslumo neturintis dalykas ir net turi grėsmių. Dažniausiai veidoskaitos teiginiai yra grįsti stereotipais ar panašiais įsitikinimais. Kai sugrupuojame didelę grupę žmonių ir sakome, kad jie pasižymi tais pačiais bruožais, mes automatiškai darome klaidą. Nes žmonės yra daug įvairesni“, – sako A. Kairys.
Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis veidoskaitą prilygina tokiems pseudomokslams kaip astrologija ir įžvelgia savaime išsipildančios pranašystės grėsmę. Kitaip sakant, žmogus gali patikėti nebūtais dalykais ir savo elgesiu paversti juos realybe.
„Čia kaip su astrologija – kas tiki, tam veikia, kas netiki, tam neveikia. Taip veikia savaime išsipildančios pranašystės. Jei tikiu, kad mano bruožai yra „sėkmingi“, tai labiau atkreipsiu dėmesį į tuos atvejus, kai man sekasi. Jei tikiu, kad mano bruožai „nesėkmingi“, labiau atkreipsiu dėmesį į savo patiriamas nesėkmes. Veidoskaitininkai yra kaip būrėjai, kurie gali pasakyti žmogui tam tikrus dalykus, kuriuos jis nori išgirsti. Ir jis jais patikės“, – teigia D. Jakučionis.
Melas, kuris padeda jaustis geriau
Anot žmogaus psichologijos ekspertų, tikėjimas veidoskaita būdingas tiems, kurie stokoja pasitikėjimo savimi ir kritinio mąstymo. Kai gyvenime pasimetęs žmogus neranda jam rūpimų atsakymų racionaliais būdais, veidoskaitininkai pateikia paprastą ir lengvai suprantamą sprendimą.
„Pavyzdžiui, žmogui labai nesiseka ir jis neturi atsakymo, kodėl taip yra. Staiga ateina veidoskaitos atstovas ir paaiškina, kodėl jam nesiseka ir ką jam daryti. Jei žmogus turi kopriklausomybę nuo kitų žmonių, jam labai tinka veidoskaita ir panašūs dalykai. Veidoskaitininkai, būrėjai, astrologai duoda aiškų atsakymą, ką žmogui daryti gyvenime. Atsakymą, kurio jis negavo niekur kitur. Ir jam viskas tampa aišku“, – sako psichoterapeutas D. Jakučionis.
Anot jo, veidoskaita ir panašūs realybę iškraipantys pseudomokslai šiuo metu išgyvena aukso amžių, nes jiems sklisti padeda internetas ir socialiniai tinklai.
„Žmonės visuomet domėjosi tokiais dalykais: regresinė hipnozė, psichokosmologija, praeities gyvenimų paaiškinimas, net konsteliacijos. Dabar veidoskaita turi savo bangą. Manau, kad tokie dalykai visuomet buvo populiarūs, tik mastai buvo mažesni, nes nebuvo tokio prieinamumo. Be to buvo kur kas daugiau gėdos tai daryti. Dabar žmonės tapo daug atviresni, socialiniai tinklai atvėrė galimybes rodyti ir pasakoti, ką nori. Tam padeda ir algoritmai. Jei žmogus pasidomėjo, pavyzdžiui, astrologija, algoritmas gali šalia išmesti veidoskaitą. Dabar visa tai kaip virusas plinta“, – aiškina psichoterapeutas.
Tačiau kodėl kartais į veidoskaitą ir panašias sritis pasineria net, regis, kritiškai mąstantys, išsilavinę žmonės? Specialistai teigia, kad dėl to kaltos vadinamosios mąstymo klaidos – kognityviniai šališkumai.
„Veikia toks mąstymo iškraipymas kaip patvirtinimo šališkumas. Pavyzdžiui, žmogus, kuris perskaitė apie nosies formą, raukšlę ar kitą bruožą, daug lengviau prisimins atvejus, kurie sutampa su tuo aprašymu, nei atvejus, kurie tam prieštarauja. Jei aprašymas sako, kad kreiva nosis reiškia kūrybiškumą, mes daug lengviau prisiminsime žmones su kreivomis nosimis ir kūrybiškus nei žmones su kreivomis nosimis ir nekūrybiškus“ – sako docentas Antanas Kairys.
Tokie kognityviniai šališkumai išsivystė evoliuciškai, kad padėtų greičiau įvertinti esamą situaciją ar priešais stovintį žmogų. Evoliuciškai tai buvo naudinga, tačiau šiuolaikiniam žmogui toks „greitas mąstymas“ nebetarnauja – sako psichoterapeutas J. Neverauskas.
„Mūsų protėviai turėjo greitai nuspręsti, ar nepažįstamas asmuo yra draugas ar priešas. Veido išraiškos ir bruožai buvo naudojami kaip greiti socialiniai signalai. Pavyzdžiui, platus žandikaulis galėjo rodyti didelį testosterono lygį (galimą agresiją). Šios asociacijos buvo naudingos išlikimui, bet jos nėra patikimos šiuolaikiniame pasaulyje“, – sako psichoterapeutas.
Pasak jo, žmogaus smegenys natūraliai ieško ryšių ir pasikartojančių modelių. Jei žmogus sutiko du nesąžiningus žmones su tam tikrais veido bruožais, jis gali nuspręsti, kad visi su tokiais bruožais yra nesąžiningi. Taip įžvelgiami apgaulingi ryšiai tarp to, kas nėra susiję.
Nors ir klaidingas, toks mąstymas suteikia emocinį palengvėjimą – gyvenimas ir žmonės atrodo paprastesni, lengviau nuspėjami nei yra iš tiesų.
„Žmonės mėgsta jaustis užtikrinti ir kontroliuoti situacijas, ypač socialines. Veidoskaita suteikia iliuziją, kad galime „nuspėti“, koks yra žmogus, tiesiog pažvelgę į jo veidą. Tai padeda sumažinti socialinį nerimą, nes atrodo, kad galime „skaityti“ žmones. Žmonės mėgsta turėti kontrolės jausmą, net jei jis remiasi klaidingais duomenimis“, – aiškina J. Neverauskas.
Pasekmės: diskriminacija ir sumažėjęs pasitikėjimas savimi
Kol vieniems veidoskaita tėra įdomus žaidimas, kiti ja šventai tiki ir atsižvelgdami į veidoskaitininkų rekomendacijas renkasi profesiją, gyvenimo kelią ar net partnerį. Kokias pasekmes gali turėti tokie „žaidimai“?
„Kai kuriuos žmones tai gali išgąsdinti ir padaryti depresyvius. Jei, anot veidoskaitininko, tavo veidas sako, kad nieko gero su tavimi gyvenime nebus, tai gali žmogų labai neigiamai paveikti“, – įspėja psichoterapeutas D. Jakučionis.
Sumenkęs pasitikėjimas savimi, diskriminacija, paviršutiniškas ir klaidingas savęs bei pasaulio suvokimas – tokias pasekmes žmogui ir visuomenei įvardina dr. J. Neverauskas.
„Jei tam tikri veido bruožai laikomi „pageidaujamais“, tai gali lemti diskriminaciją darbo rinkoje, politikoje ir net teisinėje sistemoje. Tyrimai rodo, kad patrauklesni žmonės dažniau gauna aukštesnius atlyginimus ir geresnes darbo pozicijas. Politikai, kurie atrodo „patikimi“ (turi simetrišką veidą ir aiškius bruožus), dažniau laimi rinkimus, nors jų kompetencija gali būti abejotina. Veidoskaita skatina supaprastintą, juodai-baltą požiūrį į žmones, kuris neatsižvelgia į jų patirtį, išsilavinimą, vertybes ar intelektą“, – sako psichoterapeutas.
Nors veidoskaita, astrologija ir panašūs pseudomokslai siūlo greitus ir supaprastintus gyvenimo sprendimus, gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis ragina kliautis mokslu pagrįstais metodais ir savo protu.
„Kai kuriems žmonėms turbūt reikia patirti tai, kad jie suprastų, jog niekas nepaaiškins, kaip gyventi. Gyvenime niekas nežino, ką mums reikia daryti. Kokią specialybę rinktis, kokį darbą dirbti, su kokiu partneriu būti. Visą tai mes turime atrasti patys“, – sako D. Jakučionis.