Kiekvienas žmogus pasaulyje turi savo gimtąją kalbą – ją išmokstame dar kūdikystėje, ji formuoja mūsų mąstymą ir tapatybę. Bet ar žinojote, kad kas dvi savaites viena kalba išnyksta? Vasario 21 diena – Tarptautinė gimtosios kalbos diena – primena, kaip svarbu išsaugoti kalbų įvairovę. Pasižvalgykime po įdomius faktus apie pasaulio kalbas ir panagrinėkime, kuo ypatinga lietuvių kalba.
Kas yra tarptautinė gimtosios kalbos diena?
Šią dieną 1999 metais paskelbė UNESCO, siekdama atkreipti dėmesį į kalbų nykimą ir skatinti jų išsaugojimą. Data pasirinkta neatsitiktinai – ji primena 1952 metų įvykius Bangladeše, kai studentai protestavo dėl teisės vartoti savo gimtąją bengalų kalbą ir buvo nužudyti.
Dabar ši diena minima visame pasaulyje, organizuojant renginius, diskusijas ir edukacines programas apie kalbų svarbą bei jų apsaugą.
Pasaulio kalbų įvairovė: kiek jų egzistuoja?
Šiuo metu pasaulyje vartojama apie 7 000 kalbų, tačiau daugiau nei pusė jų yra nykstančios. Kodėl? Daugelis mažų bendruomenių pereina prie didesnių, dominuojančių kalbų, o jaunesnės kartos gimtųjų kalbų nebesimoko.
Keletas įdomių faktų apie kalbas:
- Daugiausia gimtakalbių turi kinų mandarinų kalba – ja kalba daugiau nei 1,2 mlrd. žmonių.
- Anglų kalba yra plačiausiai vartojama antrinė kalba pasaulyje.
- Papua Naujojoje Gvinėjoje yra didžiausia kalbų įvairovė – ten kalbama apie 850 skirtingų kalbų.
- Iš visų pasaulio kalbų daugiau nei 40 proc. yra laikomos nykstančiomis.
Kalbos yra ne tik bendravimo priemonė – jos atspindi kultūrą, istoriją ir unikalų žmonių mąstymą.
Kuo ypatinga lietuvių kalba?
Lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai ir yra viena seniausių bei archajiškiausių gyvų kalbų pasaulyje. Ji turi daug senovinių bruožų, kurie jau išnyko kitose kalbose.
Kas dar daro lietuvių kalbą ypatingą?
- Ji artima senosioms indoeuropiečių kalboms, ypač sanskritui. Pavyzdžiui, lietuviškas žodis „ugnis“ sanskrite skamba panašiai – „agni“.
- Tai viena iš nedaugelio kalbų, išlaikiusių sudėtingą linksnių sistemą – turime net septynis linksnius.
- Lietuvių kalba turi daug mažybinių žodžių, kurie leidžia perteikti emocijas ir švelnumą. Ar pastebėjote, kiek būdų galima sukurti mažybinę formą? Stalas – stalelis, stalytis, staliukas.
- Lietuvių kalba pasižymi unikalia rašyba ir tartimi – turime raides, kurių nėra kitose kalbose, pvz., „ą“, „ė“, „ū“.
„Lietuvių kalba – tai gyvas istorijos liudijimas. Kiekvienas mūsų vartojamas žodis yra ilgos kalbos raidos rezultatas, todėl ją turime saugoti kaip didžiausią turtą“, – primena kalbininkas.
Kodėl svarbu saugoti gimtąją kalbą?
Globalizacija ir technologijų plėtra daro didelę įtaką kalboms – vis dažniau vartojame anglicizmus, trumpinius, o jaunimas dažnai renkasi anglų kalbą kaip pagrindinę bendravimo priemonę. Ar tai kelia grėsmę lietuvių kalbai?
Kai kurios priežastys, kodėl verta puoselėti gimtąją kalbą:
- Ji yra mūsų kultūros ir tapatybės pagrindas.
- Gimtoji kalba padeda geriau išreikšti mintis ir jausmus.
- Kalbos įvairovė praturtina pasaulį ir padeda išsaugoti istoriją.
Daugelyje šalių vyksta iniciatyvos, skatinančios gimtosios kalbos mokymąsi ir vartojimą. Pavyzdžiui, Airijoje aktyviai skatinama airių kalba, nors ja kalba tik nedidelė gyventojų dalis. Lietuvoje taip pat turime įvairių kalbos puoselėjimo iniciatyvų – nuo lietuviškų terminų kūrimo iki kalbos inspektorių veiklos.
Kaip galime prisidėti prie lietuvių kalbos išsaugojimo?
Nors gali atrodyti, kad lietuvių kalbai negresia išnykimas, svarbu ją puoselėti ir perduoti ateities kartoms. Ką galime daryti?
- Kasdien sąmoningai vartoti taisyklingą lietuvių kalbą.
- Skatinti vaikus skaityti lietuviškas knygas ir pasakas.
- Naudoti lietuviškus terminus vietoje svetimybių.
- Palaikyti lietuvišką turinį socialinėse medijose, tinklaraščiuose ir kitose platformose.
- Domėtis kalbos istorija ir jos unikalumu.
Lietuvių kalba – mūsų paveldas, todėl jos išsaugojimas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Kalba keičiasi, bet svarbu, kad ji išliktų gyvybinga ir moderni, neprarandant savo šaknų.
Šiandien, minėdami Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, prisiminkime – kalba yra ne tik mūsų bendravimo priemonė, bet ir neįkainojamas kultūrinis lobis, kurį turime saugoti.